VERŠE 27-28

TEXTS 27-28

Verš

Tekstas

sparśān kṛtvā bahir bāhyāṁś
cakṣuś caivāntare bhruvoḥ
prāṇāpānau samau kṛtvā
nāsābhyantara-cāriṇau

yatendriya-mano-buddhir
munir mokṣa-parāyaṇaḥ
vigatecchā-bhaya-krodho
yaḥ sadā mukta eva saḥ

Synonyma

Synonyms

sparśān — zmyslové predmety, napríklad zvuk; kṛtvā — udržujúci; bahiḥ — vonkajší; bāhyān — zbytočný; cakṣuḥ — oči; ca — tiež; eva — istotne; antare — medzi; bhruvoḥ — obočie; prāṇa-apānau — stúpajúci a klesajúci vzduch; samau — zastaví; kṛtvā — drží; nāsa-abhyantara — v nosných dierkach; cāriṇau — prúdenie; yata — ovládne; indriya — zmysly; manaḥ — myseľ; buddhiḥ — inteligencia; muniḥ — transcendentalista; mokṣa — pre vyslobodenie; parāyaṇaḥ — určený; vigata — odmieta; icchā — želanie; bhaya — strach; krodhaḥ — hnev; yaḥ — ten, kto; sadā — vždy; muktaḥ — oslobodený; eva — istotne; saḥ — on je.

sparśān — juslių objektus, tokius kaip garsas; kṛtvā — laikydamas; bahiḥ — išorinius; bāhyān — nereikalingais; cakṣuḥ — akis; ca — ir; eva — tikrai; antare — tarp; bhruvoḥ — antakių; prāṇa-apānau — aukštyn ir žemyn judančio oro; samau — sulaikymą; kṛtvā — atlikdamas; nāsa-abhyantara — šnervėse; cāriṇau — dvelkiančio; yata — suvaldęs; indriya — jusles; manaḥ — protą; buddhiḥ — intelektą; muniḥ — transcendentalistas; mokṣa — išsivadavimo; parāyaṇaḥ — siekiantis; vigata — atmetęs; icchā — troškimus; bhaya — baimę; krodhaḥ — pyktį; yaḥ — tas, kuris; sadā — visada; muktaḥ — išsivadavęs; eva — tikrai; saḥ — jis yra.

Překlad

Translation

Keď sa transcendentalista, túžiaci po vyslobodení, odpúta od vonkajších zmyslových predmetov, keď uprie pohľad medzi obočie, zastaví prúdenie vdychov a výdychov v nosných dierkach a ovládne tak zmysly, myseľ a inteligenciu, zbaví sa túžob, strachu a hnevu. Kto sa vždy nachádza v tomto stave, je zaiste vyslobodený.

Išsivaduoti siekiąs transcendentalistas atsiriboja nuo išorinių juslių objektų, žvilgsnį sukaupia tarp antakių, šnervėse sulaiko įkvėpimą ir iškvėpimą. Taip valdydamas protą, jusles ir intelektą, jis atsikrato troškimų, baimės ir pykčio. Kas visada yra tokio būvio, tas neabejotinai išsivadavęs.

Význam

Purport

Ak oddane a láskyplne slúžime Kṛṣṇovi, môžeme ihneď pochopiť svoju duchovnú totožnosť a postupne získať poznanie o Najvyššom Pánovi. Vďaka úprimnej oddanej službe dosiahneme transcendentálne štádium a pocítime prítomnosť Boha vo všetkých svojich činnostiach. Tento stav sa nazýva vyslobodenie na úrovni Najvyššieho.

KOMENTARAS: Veikdamas su Kṛṣṇos sąmone, žmogus greitai suvokia savo dvasinį „aš“, ir tada jis gali pažinti Aukščiausiąjį Viešpatį pasiaukojimo tarnystės būdu. Kai pasiaukojimo tarnystė įgyja tvirtumo, pasiekiama transcendentinė padėtis, kuri leidžia pajusti Viešpatį visose savo veiklos srityse. Ši ypatinga padėtis vadinama išsivadavimu pasiekus Aukščiausiąjį.

Kṛṣṇa poučuje Arjunu, ako môže dosiahnuť tento stav prostredníctvom aṣṭaṅga-yogy, ktorú tvorí osem stupňov: yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna a samādhi. Podrobné vysvetlenie tejto yogy nájdeme v šiestej kapitole Gīty. Piata kapitola podáva len predbežné vysvetlenie. Odvrátiť zmysly od zmyslových predmetov, ako sú napríklad zvuk, dotyk, tvar, chuť a vôňa, možno pomocou pratyāhāry; potom môže človek uprieť pohľad medzi obočie a s privretými očami sa sústrediť na špičku nosa. Neodporúča sa zavrieť oči úplne, lebo človek môže zaspať. Naopak, ak má oči celkom otvorené, hrozí mu nebezpečenstvo, že ho budú priťahovať zmyslové predmety. Dýchanie sa zastaví v nosných dierkach neutralizovaním stúpajúceho a zostupujúceho vzduchu v tele. Tento systém yogy učí, ako ovládať zmysly a odvracať ich od hmotných predmetov, ako sa zbaviť strachu a hnevu a pripraviť sa na vyslobodenie na úrovni Najvyššieho. Pomáha tiež pri prebudení duchovného vedomia a umožňuje človeku, aby v tomto transcendentálnom stave mohol vnímať prítomnosť Nadduše.

Išaiškinęs aukščiau minėtus išsivadavimo pasiekus Aukščiausiąjį principus, Viešpats dėsto Arjunai, kaip šią padėtį pasiekti praktikuojant misticizmą, t.y. yogą, vadinamą aṣṭāṅga-yoga, kurią sudaro aštuonios pakopos: yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna ir samādhi. Yogos klausimas detaliai išnagrinėtas šeštame skyriuje – penktojo pabaigoje jis nušviestas tik bendrais bruožais. Pratyāhāros metodu reikia atsiriboti nuo juslių objektų – garso, lytėjimo, pavidalo, skonio, kvapo – ir nukreipus žvilgsnį tarp antakių, pusiau atmerktomis akimis, susikoncentruoti į nosies galiuką. Visiškai akių užmerkti nereikia, nes galima užmigti. Neparanku ir visiškai jas atmerkti – tada kyla pavojus, kad dėmesį patrauks juslių objektai. Šnervėse kvėpavimas sulaikomas supriešinant aukštyn ir žemyn kūne judantį orą. Praktikuojant šią yogą, suvaldomos juslės, atsiribojama nuo išorinių juslinių objektų, taip pasiruošiama išsivaduoti ir pasiekti Aukščiausiąjį.

V ďalšej kapitole bude podrobnejšie vysvetlené, že vedomie Kṛṣṇu, bhakti-yoga, je z yogových systémov najjednoduchšia. Kṛṣṇu si vedomý človek neriskuje, že jeho zmysly budú pripútané k nejakej inej činnosti, pretože je vždy zamestnaný transcendentálnou oddanou službou. Je to lepší a účinnejší spôsob ovládania zmyslov, než aký ponúka aṣṭāṅga-yoga.

Šis yogos metodas padeda žmogui atsikratyti visų baimių bei pykčio ir pasiekus transcendentinę padėtį pajusti Supersielos buvimą. Kitaip sakant, Kṛṣṇos sąmonė yra lengviausias būdas pritaikyti yogos principus. Nuodugniai tai bus aiškinama kitame skyriuje. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, visą laiką su pasiaukojimu tarnaudamas, išvengia pavojaus, kad juslės susiras sau kitokį užsiėmimą. Toks juslių valdymo būdas pranašesnis už aṣṭāṅga-yogą.