Skip to main content

VERŠ 56

TEXT 56

Verš

Tekstas

duḥkheṣv anudvigna-manāḥ
sukheṣu vigata-spṛhaḥ
vīta-rāga-bhaya-krodhaḥ
sthita-dhīr munir ucyate
duḥkheṣv anudvigna-manāḥ
sukheṣu vigata-spṛhaḥ
vīta-rāga-bhaya-krodhaḥ
sthita-dhīr munir ucyate

Synonyma

Synonyms

duḥkheṣu — v trojakom utrpení; anudvigna-manāḥ — bez toho, že by mal rozrušenú myseľ; sukheṣu — v šťastí; vigata-spṛhaḥ — nezaujímajúc sa; vīta — zbavený; rāga — záľuby; bhaya — strachu; krodhaḥ — hnevu; sthita-dhīḥ — ten, ktorého myseľ je stála; muniḥ — mudrc; ucyate — nazýva sa.

duḥkheṣu — trejopų kančių; anudvigna-manāḥ — nesujaudintu protu; sukheṣu — laimės; vigata-spṛhaḥ — nesudomintas; vīta — be; rāga — prisirišimų; bhaya — baimės; krodhaḥ — ir pykčio; sthita-dhīḥ — kurio protas tvirtas; muniḥ — išminčiumi; ucyate — vadinamas.

Překlad

Translation

Kto napriek trojakému utrpeniu zostáva pokojný, kto sa nedá strhnúť šťastím a zbavil sa záľub, strachu a hnevu, je svätcom vyrovnanej mysle.

Kieno proto nesudrumsčia net trejopos kančios, kas nedžiūgauja laimėje, kas atsikratė prisirišimo, baimės bei pykčio, tas vadinamas tvirto proto išminčiumi.

Význam

Purport

Slovo muni označuje človeka, ktorý dokáže sústrediť svoju myseľ na rôzne námety bez toho, že by došiel k nejakému skutočnému riešeniu. Každý muni má svoj vlastný názor, s akým sa pozerá na vec, a ak sa niektorý muni neodlišuje svojím názorom od iných, potom sa v pravom zmysle slova nemôže nazývať munim (na cāsāv ṛṣir yasya mataṁ na bhinnam; Mahābhārata, Vana-parva 313.117). Ale sthita-dhīr muni, o ktorom sa tu Kṛṣṇa zmieňuje, sa líši od obyčajného muniho tým, že je vždy pohrúžený v myšlienkach na Kṛṣṇu, lebo prekročil štádium intelektuálneho hĺbania a došiel k záveru, že Śrī Kṛṣṇa, Vāsudeva, je všetko (vāsudevaḥ sarvam iti sa mahātmā su-durlabhaḥ). Preto sa nazýva svätcom ustálenej mysle (praśānta-niḥśeṣa-mano-rathāntara; Stotra-ratna 43). Takého človeka, ktorého myseľ je celkom pohrúžená v myšlienkach na Kṛṣṇu, neznepokojujú tri druhy hmotného utrpenia, lebo ich prijíma ako Božiu milosť. Keďže si je vedomý svojich predchádzajúcich priestupkov, považuje sa za hodného väčších utrpení a chápe, že jeho utrpenie bolo Pánovou milosťou znížené na minimum. Podobne, keď je šťastný, nepovažuje sa za hodného takého šťastia, lebo si uvedomuje, že v tomto priaznivom postavení, ktoré mu umožňuje lepšie slúžiť Bohu, sa nachádza len vďaka Pánovej milosti. Vo svojej láskyplnej službe je vždy nebojácny, činorodý a nič nerobí so záľubou alebo s nevôľou. Záľubou sa rozumie plnenie si povinností pre vlastné zmyslové uspokojenie, no počas neprítomnosti zmyslového pôžitku sa dostaví nevôľa. Ten však, ktorého myšlienky sú neprestajne pohrúžené v myšlienkach na Kṛṣṇu, necíti ani pripútanosť, ani nevôľu, pretože svoj život zasvätil službe Bohu. Následkom toho sa nenahnevá, keď jeho snaha nie je úspešná, a zostáva nezlomný vo svojom úsilí.

KOMENTARAS: Munis yra tas, kuris sugeba sužadinti savo protą įvairiais spekuliatyviais samprotavimais, bet neprieina tikrų išvadų. Sakoma, kad kiekvienas munis turi savitą požiūrį, ir jei vieno munio pozicija nesiskiria nuo visų kitų, jis nėra munis tikrąja to žodžio prasme. Na cāsāv ṛṣir yasya mataṁ na bhinnam („Mahābhārata“, Vana-parva 313.117). Tačiau sthita-dhīr munis, apie kurį čia kalba Viešpats, skiriasi nuo įprasto munio. Sthita-dhīr munis niekada neužmiršta Kṛṣṇos, nes jis išsėmė visas savo proto spekuliacijų galias. Jis vadinasi praśānta-niḥśeṣa-mano-rathāntara („Stotra-ratna“ 43) – tai reiškia, kad jis pranoko spekuliatyvių samprotavimų lygį ir priėjo išvadą, kad Viešpats Śrī Kṛṣṇa, arba Vāsudeva, yra viskas (vāsudevaḥ sarvam iti sa mahātmā su-durlabhaḥ). Toks žmogus vadinamas muniu su pastoviu protu. Jis yra visiškos Kṛṣṇos sąmonės, ir jo nesudrumsčia trejopų kančių antplūdžiai, nes visas savo negandas jis suvokia kaip Viešpaties malonę ir mano, kad dėl savo ankstesnių piktybių jis vertas dar didesnių vargų. Jis mato, kad Viešpaties malone jo vargai sumažėjo iki minimumo. Analogiškai ir savo laimės priežastis jis kildina iš Viešpaties malonės, nes jaučiasi tos laimės nevertas. Jis suvokia, kad tiktai Viešpaties malonės dėka jam sudarytos palankios sąlygos geriau tarnauti Viešpačiui. Tarnaudamas Viešpačiui, jis visada drąsus ir aktyvus, jo neveikia prisirišimas bei pasibjaurėjimas. Prisirišimas – tai daiktų naudojimas jusliškai pasitenkinti, o atsižadėjimas – tokio prisirišimo priešingybė. Tačiau tas, kuris tvirtai laikosi Kṛṣṇos sąmonės, nei prisiriša prie ko, nei vengia, nes jo gyvenimas paskirtas tarnauti Viešpačiui. Todėl jis nepyksta, jeigu jo pastangos neatneša sėkmės. Visada – ir sėkmėje, ir nesėkmėje – Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus ryžtas tvirtas.