VERŠ 11

TEXT 11

Verš

Tekstas

aphalākāṅkṣibhir yajño
vidhi-diṣṭo ya ijyate
yaṣṭavyam eveti manaḥ
samādhāya sa sāttvikaḥ

Synonyma

Synonyms

aphala-ākāṅkṣibhiḥ — ľuďmi, ktorí netúžia po plodoch; yajñaḥ — obeť; vidhi-diṣṭaḥ — podľa príkazov písiem; yaḥ — ktorá; ijyate — konaná; yaṣṭavyam — musí sa vykonať; eva — zaiste; iti — takto; manaḥ — myseľ; samādhāya — sústredená; saḥ — tá; sāttvikaḥ — je v kvalite dobra.

aphala-ākāṅkṣibhiḥ — tų, kurie netrokšta rezultato sau; yajñaḥ — aukų atnašavimas; vidhi-diṣṭaḥ — pagal šventraščių nurodymus; yaḥ — kuris; ijyate — yra atliekamas; yaṣṭavyam — turi būti atliktas; eva — tikrai; iti — taip; manaḥ — protą; samādhāya — sutelkus; saḥ — jis; sāttvikaḥ — dorybės guṇos.

Překlad

Translation

Z obetí je v kvalite dobra tá, ktorá je konaná z povinnosti, podľa pokynov písiem a bez očakávania odmeny.

Iš aukų – tos, kurios atnašaujamos vadovaujantis šventraščių nurodymais, iš pareigos ir netrokštant jokio atpildo, yra dorybės guṇos.

Význam

Purport

Obyčajne sa prinášajú obety s nejakým postranným úmyslom, no tu sa uvádza, že obeť musí byť vykonávaná nezištne. Musí byť konaná z povinnosti. Zoberme si napríklad obrady v chrámoch a kostoloch; väčšinou sú vykonávané s nádejou na hmotný zisk, no takýto postoj nenáleží do kvality dobra. Do chrámu alebo kostola by sme mali chodiť z povinnosti, úctivo sa skloniť pred Najvyššou Božskou Osobnosťou a obetovať Pánovi kvety a jedlo. Ľudia však väčšinou nevidia zmysel v návštevách chrámov, ktorých jediným cieľom je uctievanie Boha. Uctievať Boha z ekonomických dôvodov sa však v písmach neodporúča. Mali by sme prosto vzdať úctu Božstvu. Tak sa umiestnime v kvalite dobra. Povinnosťou každého civilizovaného človeka je riadiť sa pokynmi písiem a uctievať Najvyššiu Božskú Osobnosť.

KOMENTARAS: Daugeliu atvejų aukojama turint tam tikrą tikslą, tačiau posmas sako, kad aukoti reikia neturint slaptų norų. Aukoti reikia tik iš pareigos. Pažvelkime, pavyzdžiui, į šventyklose ir bažnyčiose atliekamas apeigas. Paprastai jos atliekamos, ieškant materialios naudos, tačiau tokio pobūdžio apeigos nepriskirtinos dorybės guṇai. Į šventyklą ar bažnyčią reikėtų eiti jaučiant pareigą išreikšti pagarbą Aukščiausiajam Dievo Asmeniui ir paaukoti Jam gėlių bei maisto. Dauguma mano, kad beprasmiška lankyti šventyklą vien tam, kad garbintum Dievą. Tačiau šventraščiai nerekomenduoja garbinti Viešpatį dėl materialios naudos. Šventyklą reikia lankyti, kad išreikštume pagarbą Dievybei. Pagarbos reiškimas Dievybei pakylės žmogų iki dorybės guṇos. Kiekvieno civilizuoto žmogaus pareiga – paklusti šventraščių priesakams ir reikšti pagarbą Aukščiausiajam Dievo Asmeniui.