Skip to main content

VERŠ 20

TEXT 20

Verš

Tekstas

āsurīṁ yonim āpannā
mūḍhā janmani janmani
mām aprāpyaiva kaunteya
tato yānty adhamāṁ gatim
āsurīṁ yonim āpannā
mūḍhā janmani janmani
mām aprāpyaiva kaunteya
tato yānty adhamāṁ gatim

Synonyma

Synonyms

āsurīm — démonské; yonim — druhy; āpannāḥ — získajú; mūḍhāḥ — hlupáci; janmani janmani — zrodenie za zrodením; mām — ku Mne; aprāpya — nedospejú; eva — iste; kaunteya — o, syn Kuntī; tataḥ — po tom; yānti — ide; adhamām — zavrhnutého; gatim — určenie.

āsurīm — demoniškas; yonim — rūšis; āpannāḥ — gavę; mūḍhāḥ — kvailiai; janmani janmani — gimimas po gimimo; mām — Manęs; aprāpya — nepasiekdami; eva — tikrai; kaunteya — o Kuntī sūnau; tataḥ — po to; yānti — eina; adhamām — į pasmerktą; gatim — tikslą.

Překlad

Translation

Život za životom sa tieto osoby ocitajú v démonských životných druhoch a nikdy Ma nedosiahnu, ó, syn Kuntī. Postupne klesajú do najhorších druhov existencie.

Šie žmonės nuolat gimsta tarp demoniškų gyvybės rūšių atstovų, o Kuntī sūnau, todėl jie negali priartėti prie Manęs. Palengva jie ritasi žemyn į bjauriausias gyvybės formas.

Význam

Purport

Je známe, že Boh je milosrdný ku všetkým, no tu môžeme vidieť, že nie je milosrdný k démonským osobám. V tomto verši sa jasne uvádza, že démonskí ľudia sú život za životom uvrhovaní do démonských lôn a zbavení Božej milosti klesajú hlbšie a hlbšie, až sa nakoniec dostanú do tiel psov, mačiek a prasiat. V tomto verši sa jasne hovorí, že takí démoni nemajú prakticky nijakú šancu získať Božiu milosť v žiadnom štádiu svojich budúcich životov. Vo Vedach sa tiež píše, že také osoby postupne klesajú do tiel psov a prasiat. V tejto súvislosti by mohla byť vznesená námietka, že Boh by nemal byť považovaný za absolútne milosrdného, keď nedokáže byť milosrdný k démonom. Na túto námietku odpovedá Vedānta-sūtra: Boh k nikomu nechová nenávisť. Umiestnenie asurov, démonov, do najnižších životných druhov je iba inou formou Jeho milostivosti. Niekedy týchto asurov zabije sám Najvyšší Pán, no také zabitie je pre nich dobré, pretože z Ved sa môžeme dozvedieť, že každý, koho zabije Najvyšší Pán, dosiahne oslobodenie. V histórii môžeme nájsť veľa príkladov démonov (Rāvaṇa, Kaṁsa, Hiraṇyakaśipu), ktorým sa Pán zjavil v rôznych inkarnáciách, aby ich zabil, a tak asurom, ak majú šťastie, preukazuje Boh milosrdenstvo tým, že ich zabije.

KOMENTARAS: Visiems žinoma, kad Dievas yra visų gailestingiausias, tačiau posmas nurodo, kad demonai niekada nepatiria Jo malonės. Posme aiškiai sakoma, kad demoniški žmonės gyvenimas po gyvenimo patenka į tokių pačių demonų, kaip ir jie patys, įsčias ir nepatyrę Aukščiausiojo Viešpaties malonės, ritasi vis žemiau, kol galų gale patenka į šunų, kačių ar kiaulių kūnus. Čia aiškiai pasakyta, kad tokie demonai neturės galimybių pelnyti Dievo malonę jokiame tolesnės būties etape. Vedose taip pat teigiama, kad tokie žmonės palengva nusirita iki to, kad tampa šunimis ir kiaulėmis. Galima būtų paprieštarauti: ar teisinga skelbti begalinį Dievo gailestingumą, jei jis apeina demonus. „Vedānta-sūtra“ taip atsako į šį klausimą: Aukščiausiasis Viešpats niekam nejaučia neapykantos. O tai, kad asurus, demonus, Jis siunčia į žemiausius gyvybės lygius, parodo Jo gailestingumą kitu požiūriu. Kartais Aukščiausiasis Viešpats Pats nužudo kokį nors asurą, tačiau asurui tai išeina tik į naudą, nes, kaip tvirtina Vedų raštai, tasai, kurį užmuša Aukščiausiasis Viešpats, gauna išsivadavimą. Istorija žino nemaža atvejų, kai asurams – Rāvaṇai, Kaṁsai, Hiraṇyakaśipu – Viešpats apsireiškė įvairiomis inkarnacijomis vien tik tam, kad juos užmuštų. Taigi gailestingumą Viešpats parodo ir asurams, jei jiems nusišypso laimė žūti nuo Jo rankos.