Skip to main content

VERŠ 16

TEXT 16

Verš

Tekstas

dvāv imau puruṣau loke
kṣaraś cākṣara eva ca
kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni
kūṭa-stho ’kṣara ucyate
dvāv imau puruṣau loke
kṣaraś cākṣara eva ca
kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni
kūṭa-stho ’kṣara ucyate

Synonyma

Synonyms

dvau — dva; imau — tieto; puruṣau — živé bytosti; loke — na svete; kṣaraḥ — omylné; ca — a; akṣaraḥ — neomylné; eva — zaiste; ca — a; kṣaraḥ — omylné; sarvāṇi — všetky; bhūtāni — živé bytosti; kūṭa-sthaḥ — v jednote; akṣaraḥ — neomylné; ucyate — hovorí sa.

dvau — dvi; imau — šios; puruṣau — gyvosios esybės; loke — pasaulyje; kṣaraḥ — linkusios pulti; ca — ir; akṣaraḥ — nepuolančios; eva — tikrai; ca — ir; kṣaraḥ — linkusios pulti; sarvāṇi — visos; bhūtāni — gyvosios esybės; kūṭa-sthaḥ — vienovėje; akṣaraḥ — nepuolančios; ucyate — yra sakoma.

Překlad

Translation

Sú dva druhy bytostí: omylné a neomylné. V hmotnom svete sú všetky bytosti omylné a v duchovnom svete sú všetky neomylné.

Gyvosios būtybės yra dviejų kategorijų: linkusios pulti ir nepuolančios. Materialiame pasaulyje kiekviena gyvoji esybė yra linkusi pulti, o dvasiniame pasaulyje visos yra nepuolančios.

Význam

Purport

Už sme vysvetlili, že Śrī Kṛṣṇa vo Svojej inkarnácii Vyāsadevu zostavil Vedānta-sūtru. Tu je v krátkosti jej obsah. Kṛṣṇa hovorí, že nespočetné množstvo živých bytostí môže byť rozdelené do dvoch skupín — na omylné a neomylné. Živé bytosti sú večne oddelené fragmentárne čiastočky Najvyššej Božskej Osobnosti. Keď sú v styku s hmotnou prírodou, nazývajú sa jīva-bhūta, a sanskṛtské slová, použité v tejto śloke (kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni), znamenajú, že sa zvyknú mýliť. Avšak živé bytosti, ktoré sa zjednotili s Najvyšším Pánom sú neomylné. Slovo „zjednotili sa“ však neznamená, že stratili svoju individualitu, ale že medzi nimi a Pánom vládne súlad, pretože sa neprotivia zmyslu Pánovho stvorenia. Prirodzene, duchovný svet nebol nikdy stvorený. Najvyšší Pán sa napriek tomu považuje za jeho stvoriteľa, pretože vo Vedānta-sūtre sa hovorí, že je zdrojom všetkých emanácií.

KOMENTARAS: Kaip jau aiškinta anksčiau, Viešpaties inkarnacija, Vyāsadeva, sudarė „Vedānta-sūtrą“. Šiame posme Viešpats glaustai išdėsto „Vedānta-sūtros“ turinį. Jis sako, kad gyvosios esybės, o jų yra nesuskaičiuojama daugybė, gali būti suskirstytos į dvi kategorijas: linkusias pulti ir nepuolančias. Gyvosios esybės yra amžinos atsietos Aukščiausiojo Dievo Asmens dalelės. Kai jos sąveikauja su materialiu pasauliu, vadinasi jīva-bhūta. Šiame posme pavartoti sanskrito žodžiai kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni reiškia, kad juos yra linkusios pulti. Tačiau tos, kurios sudaro vienovę su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, vadinamos nepuolančiomis. Vienovė nereiškia individualybės nebuvimą, o reiškia tikslų bendrumą. Jų visų egzistavimas atitinka kūrimo tikslus. Žinoma, dvasiniame pasaulyje kūrimas nevyksta, tačiau Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kaip teigia „Vedānta-sūtra“, yra visų emanacijų šaltinis, todėl kūrimo sąvoka ir yra aptariama.

Śrī Kṛṣṇa hovorí, že jestvujú dva druhy bytostí, a keďže to potvrdzujú aj Vedy, niet o tom pochýb. Živé bytosti, ktoré v tomto svete zápasia so svojou mysľou a piatimi zmyslami, majú hmotné telá, podliehajúce zmene. Tak dlho, dokým je živá bytosť podmienená, mení svoje telo podľa styku s hmotou. Hmota podlieha zmenám a tak sa zdá, že živá bytosť sa mení. V duchovnom svete však telá nie sú hmotnej povahy, a preto sa nemenia. V hmotnom svete prechádza telo živej bytosti šiestimi zmenami: narodí sa, rastie, určitú dobu trvá, rozmnoží sa, postupne chradne a nakoniec úplne zanikne. To sú premeny, ktorými prechádza hmotné telo. V duchovnom svete sa však telo nemení; nejestvuje tam rodenie, staroba ani smrť. Preto tam panuje súlad. Kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni: Všetky bytosti, ktoré prišli do styku s hmotou - prvou stvorenou bytosťou, Brahmom, počnúc a najmenším mravcom končiac - menia svoje telá, a preto sú omylné. V duchovnom svete sú však od týchto nedostatkov navždy oslobodené.

Kaip teigia Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Viešpats Kṛṣṇa, yra dvi gyvųjų esybių kategorijos. Apie tai liudija Vedos, tad abejoti čia netenka. Gyvosios esybės, kurios grumiasi šiame pasaulyje su protu ir penkiomis juslėmis, turi materialius kūnus, kurie nuolat kinta. Kol gyvoji esybė yra sąlygota, jos kūnas kinta dėl sąlyčio su materija. Iš tikrųjų kinta materija, tad atrodo, kad kinta ir pati gyvoji esybė. Tačiau dvasiniame pasaulyje kūnas nesudarytas iš materijos, todėl jis nekinta. Materialiame pasaulyje gyvoji esybė patiria šešis pokyčius: gimsta, auga, kurį laiką egzistuoja, dauginasi, vysta ir išnyksta. Tokie yra materialaus kūno pokyčiai. O dvasiniame pasaulyje kūnas nekinta: ten nėra nei senatvės, nei gimimo, nei mirties. Ten viskas egzistuoja vienovėje. Kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni: kiekviena gyvoji esybė, nuo pirmosios sukurtos gyvosios būtybės, Brahmos, iki mažiausios skruzdės, susilietusi su materija keičia kūną, todėl visos jos – linkusios pulti. Tačiau dvasiniame pasaulyje jos visuomet yra išsivadavusios ir egzistuoja vienovėje.