VERŠ 6

TEXT 6

Verš

Tekstas

tatra sattvaṁ nirmalatvāt
prakāśakam anāmayam
sukha-saṅgena badhnāti
jñāna-saṅgena cānagha

Synonyma

Synonyms

tatra — je; sattvam — kvalita dobra; nirmalatvāt — najčistejší v hmotnom svete; prakāśakam — žiariaci; anāmayam — bez hriešnych reakcií; sukha — šťastie; saṅgena — styk; badhnāti — podmieňuje; jñāna — poznanie; saṅgena — stykom; ca — tiež; anagha — ó, bezúhonný.

tatra — čia; sattvam — dorybės guṇa; nirmalatvāt — pati tyriausia materialiame pasaulyje; prakāśakam — apšviečianti; anāmayam — be atoveikio už nuodėmes; sukha — laimės; saṅgena — saitais; badhnāti — sąlygoja; jñāna — žinojimo; saṅgena — saitais; ca — taip pat; anagha — o nesusitepęs nuodėme.

Překlad

Translation

Ó, bezúhonný, kvalita dobra, žiarivá a v čistote prevyšujúca ostatné, zbavuje človeka všetkých hriešnych reakcií. Tí, ktorí sú umiestnení v tejto kvalite, podliehajú pocitu šťastia a poznania.

O nesusitepęs nuodėme, dorybės guṇa, kuri yra skaistesnė už kitas, apšviečia ir atleidžia nuo atoveikio už visas nuodėmes. Dorybės guṇos veikiamą žmogų sąlygoja laimės ir žinojimo jausmas.

Význam

Purport

Jestvujú rôzne druhy živých bytostí podmienené hmotnou prírodou. Jedny sú šťastné, iné nadmieru aktívne, zatiaľ čo ďalšie sú bezmocné. Všetky tieto psychologické príznaky sú príčinou rôznych podmienení živých bytostí hmotnou prírodou. V tejto časti Bhagavad-gīty Kṛṣṇa vysvetľuje spôsob, akým sú podmienené. Najprv opisuje kvalitu dobra. Výsledok kultivácie tejto kvality v hmotnom svete je, že človek sa stane múdrejší než ostatné podmienené osoby. Človeka v kvalite dobra natoľko neovplyvňujú hmotné útrapy a má pocit, že robí pokroky v hmotnom poznaní. Typickým príkladom je brāhmaṇa, o ktorom sa predpokladá, že sa nachádza v kvalite dobra. Pocit šťastia človeka umiestneného v kvalite dobra pramení z vedomia, že je viac-menej oslobodený od následkov hriešnych činností. Vo vedskej literatúre sa hovorí, že kvalita dobra prináša väčšie poznanie a väčší pocit šťastia.

KOMENTARAS: Materialios gamtos sąlygojamos gyvosios esybės yra labai įvairios. Vienos jų – laimingos, kitos labai aktyvios, trečios – bejėgės. Tie psichologinių būsenų tipai nulemia sąlygotos esybės statusą gamtoje. Šioje „Bhagavad-gītos“ dalyje aiškinami sąlygoto būvio variantai. Pirmiausiai nagrinėjama dorybės guṇa. Materialiame pasaulyje dorybės guṇą puoselėjantis žmogus tampa išmintingesnis už kitų guṇų įtakojamus žmones. Dorybės guṇos įtakojamą žmogų mažiau veikia materialaus pasaulio nelaimės, jis pasijunta darąs pažangą materialaus žinojimo srityje. Šiam tipui atstovauja brahmanai, kurie turėtų būti įtakojami dorybės guṇos. Laimės jausmas, apie kurį kalbama posme, atsiranda supratus, kad dorybės guṇos veikiamas žmogus yra didesniu ar mažesniu mastu laisvas nuo atoveikio už nuodėmes. Iš teisybės, Vedų raštuose rašoma, kad dorybės guṇa – tai platesnės žinios ir stipresnis laimės jausmas.

Problém je však v tom, že akonáhle sa živá bytosť nachádza v kvalite dobra, ihneď si myslí, že je učenejšia a lepšia než ostatné, a tak sa stáva podmienenou. Najlepším príkladom sú vedci a filozofi, ktorí sú obyčajne pyšní na svoje vedomosti, a keďže si spravidla zlepšia svoje životné postavenie, prežívajú určitý druh hmotného šťastia, ktoré ich púta k hmotnému svetu v kvalite dobra. Radi konajú v kvalite dobra, a ak sa tohoto puta nezbavia, budú musieť prijať telo v tejto kvalite. Preto je nepravdepodobné, že sa oslobodia alebo premiestnia do duchovného sveta. Znovu a znovu sa budú musieť stávať filozofmi, vedcami alebo básnikmi a znovu budú donútení podstupovať utrpenia vo forme rodenia a smrti. Ilúzia hmotnej energie je však taká silná, že človek napriek tomu považuje takýto život za príjemný.

Tačiau štai kur problema – dorybės guṇos veikiama gyvoji esybė linkusi manyti, jog ji toli pažengusi žinojimo srityje ir yra geresnė už kitus. Taip ji susaistoma. Akivaizdus pavyzdys – mokslininkai ir filosofai. Ir vieni, ir kiti puikuojasi savo žiniomis, o kadangi jie dažnai pagerina savo gyvenimo sąlygas, tai patiria savotišką materialios laimės jausmą. Sąlygotos būties aplinkybėmis patiriamas stipresnis laimės jausmas susaisto juos su materialios gamtos dorybės guṇa. Dėl to juos traukia dorybės gunos įtakojama veikla, ir kol jiems tokia veikla patinka, tol jie pagal gamtos guṇas gauna tam tikro tipo kūną. Tokioje situacijoje jiems nelieka šansų išsivaduoti ir patekti į dvasinį pasaulį. Nuolat gimdamas filosofu, mokslininku ar poetu, toks žmogus kaskart patenka į tas pačias pinkles – patiria gimimo ir mirties nepatogumus. Tačiau paveiktas materialios energijos iliuzijos, jis mano, kad toks gyvenimas malonus.