VERŠ 17

TEXT 17

Verš

Tekstas

sattvāt sañjāyate jñānaṁ
rajaso lobha eva ca
pramāda-mohau tamaso
bhavato ’jñānam eva ca

Synonyma

Synonyms

sattvāt — z kvality dobra; sañjāyate — rozvinie sa ; jñānam — poznanie; rajasaḥ — z kvality vášne; lobhaḥ — žiadostivosť; eva — zaiste; ca — tiež; pramāda — pomätenosť; mohau — klam; tamasaḥ — z kvality nevedomosti; bhavataḥ — vzniká; ajñānam — hlúposť; eva — zaiste; ca — tiež.

sattvāt — iš dorybės guṇos; sañjāyate — kyla; jñānam — pažinimas; rajasaḥ — iš aistros guṇos; lobhaḥ — godumas; eva — tikrai; ca — taip pat; pramāda — beprotybė; mohau — ir iliuzija; tamasaḥ — iš neišmanymo guṇos; bhavataḥ — išsivysto; ajñānam — kvailybė; eva — tikrai; ca — taip pat.

Překlad

Translation

Z kvality dobra sa rodí pravé poznanie, z kvality vášne žiadostivosť a z kvality nevedomosti vzniká hlúposť, šialenstvo a klam.

Iš dorybės guṇos kyla tikrasis pažinimas, iš aistros guṇos – godumas, o iš neišmanymo guṇos kyla kvailybė, beprotybė ir iliuzija.

Význam

Purport

Keďže dnešná spoločnosť nie je príliš naklonená živým tvorom, odporúča sa, aby sa ľudia začali venovať vedomiu Kṛṣṇu. Prostredníctvom vedomia Kṛṣṇu sa spoločnosť povznesie na úroveň kvality dobra. Potom budú môcť ľudia vidieť veci také, aké sú. Pod vplyvom kvality nevedomosti sa z ľudí stávajú zvieratá a strácajú schopnosť jasného pohľadu na vec. Za nič na svete nechcú pochopiť, že riskujú, že ich v ďalšom živote zabijú zvieratá, ktoré teraz zabíjajú oni. Pretože nemajú skutočné poznanie, začnú byť nezodpovední. Aby sme zabránili tejto nezodpovednosti, musíme zaviesť výchovu a vzdelanie vedúce k rozvoju kvality dobra. Ľudia vychovávaní v kvalite dobra sú rozvážni a vidia veci také, aké naozaj sú. Blahobyt a šťastie sa dostavia automaticky. Aj keď je väčšina ľudstva nešťastná a neúspešná — ak sa čo len jedno percento obyvateľstva začne venovať rozvíjaniu vedomia Kṛṣṇu a dospeje do kvality dobra, je možné, že zavládne mier a hojnosť na celom svete. Naopak, ak sa svet celkom oddá kvalite vášne a nevedomosti, nemôže nikdy existovať mier alebo blahobyt. Pod vplyvom kvality vášne sa z ľudí stávajú lakomci a ich chamtivosť nepozná hraníc. Môžeme vidieť, že aj keď má niekto dostatok peňazí a dostačujúce prostriedky na uspokojovanie zmyslov, necíti sa byť šťastný a jeho myseľ nenachádza pokoj. Nie je to možné, pretože je pod vplyvom kvality vášne. Ak vôbec túži po šťastí, jeho peniaze mu nepomôžu. Vedomím Kṛṣṇu sa musí povzniesť na úroveň kvality dobra. Človek v kvalite vášne nie je iba duševne nešťastný, ale aj jeho práca a zamestnanie sú pre neho záťažou. Musí veľa plánovať a podnikať, aby si udržal svoje status quo. To je veľmi chúlostivá situácia. V kvalite nevedomosti sa z ľudí stávajú blázni. Pod vplyvom nepriaznivých okolností sa uchyľujú k omamným látkam a klesajú do ešte hlbšej nevedomosti. Ich budúcnosť je veľmi temná.

KOMENTARAS: Šiuolaikinė civilizacija nėra palanki gyvosioms esybėms, todėl joms rekomenduojama Kṛṣṇos sąmonė. Per Kṛṣṇos sąmonę visuomenėje ima reikštis dorybės guṇa. Kai žmonės išsiugdo dorybės guną, jie regi dalykus tokius, kokie jie yra. Neišmanymo guṇos apakinti žmonės yra tarsi gyvūnai. Jie nesuvokia kas vyksta aplink. Būdami neišmanymo guṇos valdžioje, jie, pavyzdžiui, nesupranta, jog žudydami gyvūną rizikuoja kitą gyvenimą būti nužudyti to paties gyvūno. Žmonės negauna tikro išsilavinimo, todėl praranda atsakomybės jausmą. Jei norime užkirsti kelią neatsakingumui, turime visiems žmonėms skiepyti dorybės guṇos bruožus. Gavę tinkamą dorybės guṇos išsilavinimą, žmonės taps blaiviai mąstantys ir suvoks dalykus tokius, kokie jie yra. Tuomet jie bus laimingi ir klestės. Net jeigu didžioji žmonių dauguma nežinos kas yra laimė ir klestėjimas, tačiau nors keletas iš jų išsiugdys Kṛṣṇos sąmonę ir pasieks dorybės guṇą, pasaulis gaus taikos ir gerovės galimybę. Priešingu atveju, jei pasaulis yra valdomas aistros ir neišmanymo guṇų, taika ir gerovė neįmanomos. Aistros guṇos veikiami žmonės tampa godūs, o jų juslinių malonumų troškimai neturi ribų. Galima pastebėti, jog net ir turint pakankamai pinigų bei galimybių tenkinti jusles, laimė ir dvasios ramybė – nepasiekiamos. Žmogus negali pasiekti laimės bei dvasios ramybės, nes jį valdo aistros guṇa. Jei jis nori laimės, pinigai jam nepadės. Reikia Kṛṣṇos sąmonės praktika pakilti į dorybės guṇą. Kai žmogų veikia aistros guṇa, jis nepatenkintas ne tik dvasiškai – vien rūpesčius jam kelia ir jo profesinė veikla. Jis kuria begalinius planus ir ieško būdų, kaip įsigyti pakankamai pinigų, kad išlaikytų savąjį status quo. Visas jo gyvenimas – vienas vargas. Neišmanymo guṇos paveikti žmonės praranda protą. Slegiami aplinkybių jie griebiasi įvairiausių svaiginančių priemonių ir tik dar labiau panyra į neišmanymą. Jų ateitis labai niūri.