VERŠ 18

TEXT 18

Verš

Tekstas

jyotiṣām api taj jyotis
tamasaḥ param ucyate
jñānaṁ jñeyaṁ jñāna-gamyaṁ
hṛdi sarvasya viṣṭhitam

Synonyma

Synonyms

jyotiṣām — vo všetkom, čo svieti; api — tiež; tat — to; jyotiḥ — zdroj svetla; tamasaḥ — z temnoty; param — mimo; ucyate — povráva sa; jñānam — poznanie; jñeyam — vedieť; jñāna-gamyam — získaný poznaním; hṛdi — v srdci; sarvasya — všetkých; viṣṭhitam — situovaný.

jyotiṣām — visų šviesulių; api — taip pat; tat — ta; jyotiḥ — šviesos šaltinis; tamasaḥ — tamsybės; param — anapus; ucyate — sakoma, yra; jñānam — pažinimas; jñeyam — tai, kas pažįstama; jñāna-gamyam — pažinimo tikslas; hṛdi — širdyje; sarvasya — visų; viṣṭhitam — esanti.

Překlad

Translation

Nadduša je zdrojom svetla vo všetkom, čo svieti. Je nad temnotou a je neprejavená. Je poznaním, predmetom poznania a cieľom poznania. Sídli v srdciach všetkých tvorov.

Ji – visų šviesulių šviesos šaltinis. Ji – anapus materijos tamsybės ir yra neišreikšta. Ji – pažinimas, pažinimo objektas ir pažinimo tikslas. Ji glūdi kiekvieno širdyje.

Význam

Purport

Nadduša, Najvyššia Božská Osobnosť, je zdrojom svetla v svetelných predmetoch, ako je Slnko, Mesiac, hviezdy atď. Vo Vedach sa píše, že v duchovnom svete nie sú potrebné Slnko ani Mesiac, pretože je naplnený jasom Najvyššieho Pána. V hmotnom svete túto brahma-jyoti, Pánovu duchovnú žiaru, pokrývajú hmotné prvky, mahat-tattva. Preto potrebujeme Slnko, Mesiac a elektrinu, aby sme mali svetlo. V duchovnom svete to však nie je nutné. Vo Vedach sa jasne hovorí, že Pánova žiara osvetľuje všetko. To je prirodzené, keďže Jeho sídlo sa nenachádza v tomto hmotnom svete. Nachádza sa v duchovnom svete, ďaleko v duchovnom nebi. To je potvrdené vo vedskych písmach. Āditya-varṇaṁ tamasaḥ parastāt (Śvetāśvatara Upaniṣad 3.8). Pán je ako večne žiariace Slnko, no sídli ďaleko, ďaleko za temnotou tohto hmotného sveta.

KOMENTARAS: Supersiela, Aukščiausiasis Dievo Asmuo – visų šviesulių, tokių kaip saulė, mėnuo, žvaigždės, šviesos šaltinis. Iš Vedų raštų sužinome, jog dvasinėje karalystėje nereikalinga nei saulė, nei mėnulis, nes viską ten nutvieskia Aukščiausiojo Viešpaties spindesys. Dvasinį Viešpaties spindesį, brahmajyoti, materialiame pasaulyje gaubia mahat- tattva – materijos pradmenys. Todėl materialiame pasaulyje mums reikia saulės, mėnulio, elektros bei kitų šviesos šaltinių. Dvasiniame pasaulyje to visai nereikia. Vedų raštuose aiškiai pasakyta, kad akinantis Jo spindesys nutvieskia viską. Todėl akivaizdu, kad Jis – ne materialaus pasaulio gyventojas. Jis gyvena dvasiniame pasaulyje, kuris yra be galo toli – dvasiniame danguje. Apie tai irgi liudija Vedų raštai. Āditya-varṇaṁ tamasaḥ parastāt („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 3.8). Jis visad skaistus tarsi saulė, bet yra be galo toli, anapus šio materialaus pasaulio tamsybės.

Pánovo poznanie je transcendentálne. Vedske písma potvrdzujú, že Brahman je sústredeným transcendentálnym poznaním. Tomu, kto sa chce premiestniť do duchovného sveta, dáva Najvyšší Pán, sídliaci v srdci všetkých živých tvorov, poznanie. Jedna vedska mantra hovorí: taṁ ha devam ātma-budhi-prakāśaṁ mumukṣur vai śaraṇam ahaṁ prapadye (Śvetāśvatara Upaniṣad 6.18). Ak človek túži po vyslobodení, musí sa odovzdať Najvyššej Božskej Osobnosti. Čo sa týka cieľa najvyššieho poznania, aj ten je predložený vo vedskych písmach: tam eva viditvāti mṛtyum eti. „Človek môže prekonať hranicu rodenia sa a smrti, iba ak pozná Boha.“ (Śvetāśvatara Upaniṣad 3.8).

Jo žinojimas – transcendentinis. Vedų raštai liudija, kad Brahmanas – tai koncentruota transcendentinio žinojimo išraiška. Tam, kuris nori patekti į dvasinį pasaulį, Aukščiausiasis Viešpats, kuri glūdi kiekvienoje širdyje, suteikia žinių. Viena Vedų mantrų („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.18) sako: taṁ ha devam ātma-buddhi-prakāśaṁ mumukṣur vai śaraṇam ahaṁ prapadye. Jei žmogus nori išsivaduoti, jis turi atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. O apie galutinį pažinimo tikslą Vedų raštai tvirtina: tam eva viditvāti mṛtyum eti. „Tik pažinus Jį, galima peržengti gimimo ir mirties ribas.“ („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 3.8)

Najvyšší Pán sídli v srdciach všetkých ako Najvyšší Vládca. Najvyšší má nohy a ruky, rozpínajúce sa do všetkých strán, čo sa nedá povedať o individuálnej duši. Musíme teda uznať, že sú dvaja znalci poľa pôsobnosti — individuálna duša a Nadduša. Naše ruky a nohy sú situované na jednom mieste, zatiaľ čo Kṛṣṇove ruky a nohy sú všade. To je potvrdené vo Śvetāśvatara Upaniṣade (3.17): sarvasya prabhum īśānaṁ sarvasya śaraṇaṁ bṛhat. Najvyššia Božská Osobnosť, Nadduša, je prabhu, pán všetkých živých bytostí, a preto je ich najvyšším útočiskom. Nemôžeme teda poprieť skutočnosť, že Najvyššia Duša a individuálna duša sa od seba vždy líšia.

Kiekvieno širdyje Jis glūdi kaip aukščiausias valdovas. Aukščiausiojo rankos ir kojos yra visur, ko negalime pasakyti apie individualią sielą. Todėl tenka pripažinti, kad veiklos lauką pažįstantys subjektai yra du: individuali siela ir Supersiela. Žmogaus rankos ir kojos lokalizuotos, o Kṛṣṇos rankos ir kojos yra visur. Tai patvirtinta „Śvetāśvatara Upaniṣadoje“ (3.17): sarvasya prabhum īśānaṁ sarvasya śaraṇaṁ bṛhat. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Supersiela, yra prabhu – visų gyvųjų esybių šeimininkas. Todėl Jis – galutinis jų prieglobstis. Taigi nepaneigiamas yra tas faktas, kad Aukščiausioji Supersiela ir individuali siela visada skirtingos.