Skip to main content

VERŠ 14

TEXT 14

Verš

Tekstas

sarvataḥ pāṇi-pādaṁ tat
sarvato ’kṣi-śiro-mukham
sarvataḥ śrutimal loke
sarvam āvṛtya tiṣṭhati
sarvataḥ pāṇi-pādaṁ tat
sarvato ’kṣi-śiro-mukham
sarvataḥ śrutimal loke
sarvam āvṛtya tiṣṭhati

Synonyma

Synonyms

sarvataḥ — všade; pāṇi — ruky; pādam — nohy; tat — ktoré; sarvataḥ — všade; akṣi — oči; śiraḥ — hlavy; mukham — tváre; sarvataḥ — všade; śruti-mat — majúci uši; loke — na svete; sarvam — všetko; āvṛtya — pokrývajúci; tiṣṭhati — jestvuje.

sarvataḥ — visur; pāṇi — rankos; pādam — kojos; tat — Jos; sarvataḥ — visur; akṣi — akys; śiraḥ — galvos; mukham — veidai; sarvataḥ — visur; śruti — mat – turėdama ausis, loke – pasaulyje; sarvam — viską; āvṛtya — apimdama; tiṣṭhati — egzistuoja.

Překlad

Translation

Nadduša preniká všetkým. Všade sú Jej ruky a nohy, Jej oči, Jej hlavy a tváre a všade má uši.

Visur Jos rankos ir kojos. Visur Jos akys, galvos ir veidai. Visur Jos ausys. Taip viską persmelkdama egzistuoja Supersiela.

Význam

Purport

Nadduša býva prirovnávaná k Slnku, ktoré vyžaruje svoje nekonečné lúče na všetky strany. Jej podoba je všeprenikajúca a jestvujú v Nej všetky živé bytosti, počnúc prvým veľkým učiteľom Brahmom a končiac malilinkým mravcom. Jestvuje nespočetné množstvo hláv, nôh, rúk a očí a nespočetné množstvo živých bytostí. Všetci jestvujú v Nadduši a vďaka nej. Preto je všeprenikajúca. Individuálna duša však nemôže povedať, že má svoje ruky, nohy a oči všade. To je nemožné. Ak zastávame názor, že duša si nie je vedomá toho, že má svoje ruky a nohy na všetkých stranách, pretože je prekrytá nevedomosťou, potom si protirečíme. Znamená to, že individuálna duša nemôže byť zvrchovaná, ak je podmienená hmotnou prírodou. Najvyšší sa od individuálnej duše líši. Najvyšší Pán môže Svojou rukou dosiahnuť kamkoľvek, individuálna duša to nedokáže. Kṛṣṇa hovorí v Bhagavad-gīte, že ak Mu niekto obetuje kvet, ovocie alebo trochu vody, prijme to. Keď je Kṛṣṇa tak ďaleko, ako je to možné? To je Pánova všemohúca sila. Aj keď sa nachádza vo Svojom sídle, ktoré je od tejto planéty nesmierne vzdialené, môže natiahnuť ruku a prijať, čo Mu bolo obetované. V Brahma-saṁhite (5.37) sa uvádza: goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ. „Najvyšší Pán je neustále pohrúžený do Svojich zábav na Svojej transcendentálnej planéte, a predsa je všadeprítomný.“ Individuálna duša nemôže tvrdiť, že je všadeprítomná. Tento verš preto neopisuje individuálnu dušu, ale Najvyššiu Dušu, Božskú Osobnosť.

KOMENTARAS: Supersiela, arba Aukščiausiasis Dievo Asmuo – tartum saulė, kuri skleidžia į visas puses savo spindulius. Ji egzistuoja visa persmelkiančiu pavidalu, ir visos gyvosios esybės nuo pirmo didžiojo mokytojo, Brahmos, iki mažiausios skruzdės glūdi Jame. Aibės galvų, kojų, rankų ir akių, ir aibės gyvųjų esybių – visa tai egzistuoja Supersieloje ir yra jos palaikoma. Taigi Supersiela yra visa persmelkianti, tuo tarpu individuali siela negali teigti, kad jos rankos, kojos ir akys yra visur. Tai neįmanoma. Jeigu individuali siela mano, kad tik neišmanymas trukdo jai suvokti, jog jos rankos ir kojos yra išplitę visur, ir kad įgijusi teisingų žinių, ji šitai suvoks, – toks jos mąstymas prieštaringas. Tuo norėta pasakyti, kad materialios gamtos sąlygota individuali siela nėra aukščiausia. Aukščiausiasis yra visai kas kita nei individuali siela. Aukščiausiasis Viešpats gali ištiesti Savo ranką be galo toli, o individuali siela to padaryti negali. „Bhagavad- gītoje“ Viešpats sako, kad jei kas aukoja Jam gėlę, vaisių ar truputį vandens, jis priima auką. Kaipgi Viešpats, būdamas labai toli, gali paimti šias aukas? Bet štai kur Viešpaties visagalybė: nors Jis gyvena Savo buveinėje, be galo toli nuo žemės, Jis gali ištiesti ranką ir paimti Jam siūlomą auką. Jis toks galingas. „Brahma-saṁhitoje“ (5.37) teigiama: goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ – nepaisant to, kad Jis visad pramogauja Savo transcendentinėje planetoje, Jis persmelkia viską. Individuali siela negali teigti, kad ji – visa persmelkianti. Todėl posme kalbama ne apie individualią sielą, o apie Aukščiausiąją Sielą, Dievo Asmenį.