VERŠ 9
TEXT 9
Verš
Tekstas
bodhayantaḥ parasparam
kathayantaś ca māṁ nityaṁ
tuṣyanti ca ramanti ca
bodhayantaḥ parasparam
kathayantaś ca māṁ nityaṁ
tuṣyanti ca ramanti ca
Synonyma
Synonyms
mat-cittāḥ — ich myseľ plne pohrúžená vo Mne; mat-gata-prāṇāḥ — ich životy oddané Mne; bodhayantaḥ — kážu; parasparam — medzi sebou; kathayantaḥ — hovoria; ca — tiež; mām — o Mne; nityam — neustále; tuṣyanti — ich poteší; ca — tiež; ramanti — tešia sa z transcendentálneho šťastia; ca — tiež.
mat-cittāḥ — visos jų mintys Manyje; mat-gata-prāṇāḥ — jų gyvenimai skirti Man; bodhayantaḥ — pamokslaudami; parasparam — tarpusavyje; kathayantaḥ — kalbėdami; ca — taip pat; mām — apie Mane; nityam — nuolatos; tuṣyanti — patiria pasitenkinimą; ca — taip pat; ramanti — mėgaujasi transcendentine palaima; ca — taip pat.
Překlad
Translation
Myšlienky Mojich čistých oddaných sú pohrúžené iba do Mňa, plne Mi odovzdávajú svoje životy, aby Mi slúžili. Radosť a spokojnosť nachádzajú v tom, že si Ma navzájom pripomínajú a neustále o Mne hovoria.
Mano tyri bhaktai mintimis pasinėrę į Mane, visas jų gyvenimas paskirtas tarnauti Man, jie patiria didžiulį pasitenkinimą ir palaimą, nuolat šviesdami vienas kitą ir kalbėdami apie Mane.
Význam
Purport
Čistí oddaní, vlastnosti ktorých tu boli naznačené, sa úplne oddávajú transcendentálnej láskyplnej službe Pánovi. Ich myseľ sa nemôže odpútať od Kṛṣṇových lotosových nôh. Ich rozhovory sa týkajú výlučne transcendentálnych námetov. V tomto verši sú pekne popísané povahové rysy čistých oddaných. Oddaní Najvyššieho Pána velebia Jeho vlastnosti a zábavy dvadsaťštyri hodín denne. Ich srdcia a duše sú neustále pohrúžené v Kṛṣṇovi a veľmi radi o Ňom hovoria s ostatnými oddanými.
KOMENTARAS: Tyri bhaktai, kurių būdingus bruožus apibūdina posmas, visiškai atsideda transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui. Niekas negali atitraukti jų minčių nuo Kṛṣṇos lotosinių pėdų. Jie kalba tik apie transcendentinius dalykus. Posme būtent ir nusakyti tyrų bhaktų požymiai. Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai dvidešimt keturias valandas per parą šlovina Aukščiausiojo savybes bei pramogas. Visa savo esybe jie pasineria į Kṛṣṇą ir su malonumu kalba apie Jį su kitais bhaktais.
Oddaní sa v počiatočnom štádiu oddanej služby tešia z transcendentálnej blaženosti samotnej služby a v pokročilom štádiu sú umiestnení v láske k Bohu. Akonáhle dosiahnu túto transcendentálnu úroveň, môžu požívať najvyššiu dokonalosť, ktorú Śrī Kṛṣṇa zjavuje vo Svojom sídle. Śrī Caitanya Mahāprabhu prirovnáva transcendentálnu oddanú službu k zasadeniu semienka v srdci živej bytosti. Vo vesmíre jestvuje nespočetné množstvo živých bytostí, ktoré cestujú z planéty na planétu, a len máloktorej z nich sa pošťastí stretnúť sa s čistým oddaným a dostať tak možnosť pochopiť, čo je oddaná služba. Oddaná služba je ako semienko, a ak je zasadená do srdca živej bytosti, ktorá potom načúva a spieva Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, semienko vyklíči práve tak, ako vyklíči semeno stromu, ak sa pravidelne zalieva. Duchovná rastlinka oddanej služby neustále rastie, až nakoniec prerazí obaly hmotného vesmíru a vnikne do neosobnej žiary brahmajyoti v duchovnom nebi. Tu táto rastlinka ďalej rastie a rastie, až dospeje k najvyššej planéte, zvanej Goloka Vṛndāvana, k najvyššej Kṛṣṇovej planéte. Nakoniec sa uchýli k lotosovým nohám Kṛṣṇu a tam zostane. Práve tak ako obyčajné rastliny nesú plody, prináša plody aj rastlinka oddanej služby, ak ju zalievame spievaním a počúvaním Hare Kṛṣṇa mahā-mantry. Táto rastlinka oddanej služby je dokonale popísaná v Caitanya-caritāmṛte (Madhya-līlā kap.19). Píše sa tam, že akonáhle sa celá rastlinka uchýli ku Kṛṣṇovým lotosovým nohám, oddaný sa pohrúži do lásky k Bohu. Potom je nemožné žiť čo len na okamih bez styku s Najvyšším Pánom, tak ako ryba nemôže žiť bez vody. V tomto stave získava oddaný transcendentálne vlastnosti v spoločnosti Najvyššieho Pána.
Pradinėje pasiaukojimo tarnystės stadijoje transcendentinį pasitenkinimą bhaktams teikia pati tarnystė, o pasiekę brandumo pakopą jie iš tikrųjų pamilsta Dievą. Pasiekę transcendentinę būseną, jie džiaugiasi aukščiausia būties tobulybe, kurią Viešpats apreiškia Savo buveinėje. Viešpats Caitanya transcendentinę pasiaukojimo tarnystę lygina su sėklos pasėjimu gyvosios esybės širdyje. Po įvairias visatos planetas klajoja milijardai gyvųjų esybių, tačiau tik keletui nusišypso laimė sutikti tyrą bhaktą ir suvokti pasiaukojimo tarnystės esmę. Pasiaukojimo tarnystė – tarsi sėkla. Jeigu ji pasėjama gyvosios esybės širdyje, ir jeigu žmogus nuolat klausosi bei kartoja Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare – toji sėkla sudygsta, kaip ir medžio sėkla, ją reguliariai laistant. Dvasinis pasiaukojimo tarnystės augalas iš lėto auga ir auga, kol prasiskverbia pro materialios visatos kiautą ir pasiekia brahmajyoti spindėjimą dvasiniame danguje. Jis stiebiasi vis aukštyn į dvasinį dangų, kol pasiekia aukščiausią planetą, vadinamą Goloka Vṛndāvana – aukščiausiąją Kṛṣṇos planetą. Galiausiai augalas priglunda prie Kṛṣṇos lotosinių pėdų ir gauna atilsį. Pasiaukojimo tarnystės augalas, lygiai kaip ir kiti augalai, atėjus laikui žydi ir sunokina vaisius, o jo laistymas – kartojimas ir klausymasis – nenutrūksta. Pasiaukojimo tarnystės augalas smulkiai aprašytas „Caitanya-caritāmṛtos“ Madhya-līlos devynioliktame skyriuje. Šiame skyriuje aiškinama, jog tada, kai subrendęs augalas priglunda prie Aukščiausiojo Viešpaties lotosinių pėdų, gyvąją esybę visiškai užvaldo meilė Dievui. Tuomet ji nė akimirkos negali išbūti nebendravusi su Aukščiausiuoju Viešpačiu, be kurio ji – kaip žuvis be vandens. Šioje būsenoje bhaktas, bendraudamas su Aukščiausiuoju Viešpačiu, įgauna transcendentinių savybių.
Śrīmad-Bhāgavatam je plný príbehov o vzťahu medzi Najvyšším Pánom a Jeho oddanými, a preto je Śrīmad Bhāgavatam oddaným veľmi drahý, ako to potvrdzuje i dielo samotné: Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇam amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam (Śrīmad-Bhāgavatam 12.13.18). Príbehy zo Śrīmad Bhāgavatamu nepojednávajú o hmotných činnostiach, ekonomickom rozvoji, zmyslových pôžitkoch či spáse. Je to jediné písmo, v ktorom je dokonale popísaná transcendentálna povaha Najvyššieho Pána a Jeho oddaných. Realizovaná duša sa neustále teší z načúvania takejto transcendentálnej literatúry, práve tak, ako sa mladý chlapec teší zo spoločnosti mladého dievčaťa.
„Śrīmad-Bhāgavatam“ taip pat daug vietos skiria pasakojimams apie Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų santykius, tad bhaktai labai brangina „Śrīmad-Bhāgavatam“, – tai pažymėta ir pačioje Bhāgavatam (12.13.18). Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇaṁ amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. Šiame veikale kalbama ne apie materialią veiklą, ekonomikos vystymą, juslinį pasitenkinimą ar išsivadavimą. „Śrīmad-Bhāgavatam“– vienintelė knyga, kuri kuo nuodugniausiai aptaria transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų esmę. Todėl save pažinusios sielos, įsisąmoninusios Kṛṣṇą, negali atsidžiaugti klausydamosis šio transcendentinio kūrinio pasakojimų, kaip kad jaunuolis ir mergina džiaugiasi, būdami kartu.