VERŠ 12 – 13

TEXTS 12-13

Verš

Tekstas

arjuna uvāca
paraṁ brahma paraṁ dhāma
pavitraṁ paramaṁ bhavān
puruṣaṁ śāśvataṁ divyam
ādi-devam ajaṁ vibhum

āhus tvām ṛṣayaḥ sarve
devarṣir nāradas tathā
asito devalo vyāsaḥ
svayaṁ caiva bravīṣi me

Synonyma

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna riekol; param — najvyšší; brahma — pravda; param — najvyšší; dhāma — podpora; pavitram — čistý; paramam — najvyšší; bhavān — Ty; puruṣam — osobnosť; śāśvatam — pôvodný; divyam — transcendentálny; ādi-devam — Pôvodný Pán; ajam — nezrodený; vibhum — najväčší; āhuḥ — hovorí; tvām — o Tebe; ṛṣayaḥ — mudrci; sarve — všetci; deva-ṛṣiḥ — svätec medzi polobohmi; nāradaḥ — Nārada; tathā — tiež; asitaḥ — Asita; devalaḥ — Devala; vyāsaḥ — Vyāsa; svayam — osobne; ca — aj; eva — zaiste; bravīṣī — vysvetľuje; me — mne.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; param — aukščiausia; brahma — tiesa; param — aukščiausia; dhāma — buveinė; pavitram — tyras; paramam — aukščiausias; bhavān — Tu; puruṣam — asmuo; śāśvatam — pirminis; divyam — transcendentinis; ādi-devam — pirminis Viešpats; ajam — negimęs; vibhum — didžiausias; āhuḥ — sako; tvām — apie Tave; ṛṣayaḥ — išminčiai; sarve — visi; deva-ṛṣiḥ — išminčius tarp pusdievių; nāradaḥ — Nārada; tathā — taip pat; asitaḥ — Asita; devalaḥ — Devala; vyāsaḥ — Vyāsa; svayam — asmeniškai; ca — taip pat; eva — tikrai; bravīṣī — Tu aiškini; me — man.

Překlad

Translation

Arjuna riekol: „Si Najvyššia Božská Osobnosť, si konečné útočisko, si neobmedzený a najčistejší, si Absolútna Pravda. Si prvotná, večná, transcendentálna, nezrodená, zvrchovaná a pôvodná osoba. Všetci veľkí svätci — Nārada, Asita, Devala a Vyāsa to o Tebe hlásajú a teraz mi to hovoríš Ty sám.

Arjuna tarė: Tu esi Aukščiausiasis Dievo Asmuo, galutinė buveinė, skaisčiausias, Absoliuti Tiesa. Tu – amžina, transcendentinė, pirminė asmenybė, negimęs, didžiausias. Visi didieji išminčiai, tarp jų – Nārada, Asita, Devala ir Vyāsa, patvirtina šią tiesą apie Tave, o dabar ir Tu Pats ją man skelbi.

Význam

Purport

V týchto dvoch veršoch dáva Najvyšší Pán šancu moderným filozofom — môžu v nich jasne vidieť, že Najvyšší sa líši od individuálnej duše. Po tom, čo si Arjuna v tejto kapitole vypočul štyri najdôležitejšie verše Bhagavad-gīty, zbavil sa všetkých pochybností a prijal Kṛṣṇu za Najvyššiu Božskú Osobnosť. Smele vyhlásil: „Ty si paraṁ brahma, Najvyššia Božská Osobnosť.“ Kṛṣṇa už vysvetlil, že je pôvodcom všetkého a všetkých. Všetci polobohovia a všetci ľudia sú od Neho závislí. Pod vplyvom nevedomosti si však myslia, že sú absolútni a že nezávisia od Najvyššej Božskej Osobnosti. Táto nevedomosť pominie vykonávaním oddanej služby. Kṛṣṇa to vysvetlil v predchádzajúcom verši. Vďaka Jeho milosti a v súlade s vedskymi pokynmi Ho teraz Arjuna prijíma ako Najvyššiu Pravdu. Nesmieme si však myslieť, že Arjuna chcel Kṛṣṇovi zalichotiť ako dôvernému priateľovi, keď Ho nazval Najvyššou Božskou Osobou, Absolútnou Pravdou. Všetko, čo Arjuna v týchto dvoch veršoch hovorí, je pravda, ktorá je v súlade s autoritou Ved. Vedske písma potvrdzujú, že Najvyššieho Pána môže pochopiť iba ten, kto Mu oddane slúži. Každé slovo, ktoré Arjuna v tomto verši vyslovil, je podložené Vedami.

KOMENTARAS: Šiais dviem posmais Aukščiausiasis Viešpats suteikia šių laikų filosofui galimybę aiškiai suprasti Aukščiausiojo ir individualios sielos skirtybes. Išgirdęs keturis esminius „Bhagavad-gītos“ posmus, Arjuna atsikratė visų abejonių ir pripažino Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Jis drąsiai pareiškia: „Tu esi paraṁ brahma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo.“ Jau anksčiau Kṛṣṇa nurodė, kad Jis – viso kas gyva ir negyva kūrėjas. Visi pusdieviai ir žmonės Jo išlaikomi. Neišmanymo veikiami žmonės ir pusdieviai tariasi esą absoliutūs ir nepriklausą nuo Aukščiausiojo Dievo Asmens. Tas neišmanymas visiškai išsisklaido atliekant pasiaukojimo tarnystę. Tai jau buvo Viešpaties paaiškinta ankstesniame posme. Jo malone Arjuna pripažįsta, kad Viešpats – Aukščiausioji Tiesa. Tai atitinka Vedų priesakus. Nors Arjuna – artimas Kṛṣṇos draugas, tačiau pavadindamas Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, Absoliučia Tiesa, jis nepataikauja. Arjunos žodžius, pasakytus šiuose dviejuose posmuose, patvirtina Vedų tiesos. Vedų priesakai patvirtina, kad Aukščiausiąjį Viešpatį tegali suvokti tas, kuris įsijungia į pasiaukojimo tarnystės procesą, kiti to padaryti negali. Kiekvieną šio Arjunos pasakyto posmo žodį patvirtina Vedos.

V Kena Upaniṣade sa píše, že Najvyšší Brahman je miestom spočinutia všetkého jestvujúceho a Kṛṣṇa už vysvetlil, že všetko spočíva v Ňom. Muṇḍaka Upaniṣad potvrdzuje, že Najvyššieho Pána, v ktorom všetko spočíva, môžu poznať iba tí, ktorí na Neho neustále myslia. Toto neustále myslenie na Kṛṣṇu sa nazýva smaraṇam a je to jeden zo spôsobov oddanej služby. Jedine prostredníctvom oddanej služby Kṛṣṇovi môžeme pochopiť svoju situáciu a zbaviť sa hmotného tela.

„Kena Upaniṣadoje“ yra sakoma, kad Aukščiausiasis Brahmanas yra būties ramstis, o Kṛṣṇa jau aiškino, jog Jis viską palaiko. „Muṇḍaka Upaniṣada“ pritaria tam, kad Aukščiausiasis Viešpats, kuriame glūdi viskas, pažinus tik tiems, kurie nuolat mąsto apie Jį. Toks nuolatinis mąstymas apie Kṛṣṇą vadinasi smaranam, tai – vienas pasiaukojimo tarnystės būdų. Tik per pasiaukojimo tarnystę Kṛṣṇai galima suvokti savo padėtį ir atsikratyti materialaus kūno.

Vo Vedach je Najvyšší Pán považovaný za najčistejšieho z najčistejších. Kto chápe, že Kṛṣṇa je najčistejší, môže byť sám očistený od všetkých hriešnych činností. Nikto nemôže zanechať hriešnych činností, ak sa neodovzdal Najvyššiemu Pánovi. Arjunovo uznanie Kṛṣṇu ako najčistejšieho súhlasí s vedskou literatúrou a je potvrdené i vedskymi osobnosťami, z ktorých najhlavnejšou je Nārada.

Vedose Aukščiausiasis Viešpats apibūdintas kaip skaisčiausių skaisčiausias. Supratusieji, kad Kṛṣṇa – skaisčių skaisčiausias, apsivalo nuo visų nuodėmių. Neatsidavus Aukščiausiajam Viešpačiui, išvengti nuodėmingų poelgių neįmanoma. Tai, kad Arjuna pripažįsta Kṛṣṇą pačiu skaisčiausiu, visiškai atitinka Vedų raštų priesakus. Šį požiūrį patvirtina ir didžiosios asmenybės, kurių svarbiausias – Nārada.

Kṛṣṇa je Najvyššia Božská Osobnosť a my by sme mali o Ňom neustále rozjímať a tešiť sa zo svojho transcendentálneho vzťahu k Nemu. On je najvyššie bytie. Je zbavený všetkých telesných potrieb narodenia sa a smrti. Potvrdzuje to nielen Arjuna, ale aj celá vedska literatúra, Purāṇy a historické záznamy. Takto je Kṛṣṇa popísaný vo všetkých Vedach a v štvrtej kapitole Bhagavad-gīty to tvrdí sám o Sebe: „Hoci som nezrodený, zjavujem sa na Zemi, aby som ustanovil náboženské zásady.“ Je zvrchovaným zdrojom, príčinou všetkých príčin a všetko emanuje z Neho. Toto dokonalé poznanie môžeme získať iba milosťou Najvyššieho Pána.

Reikia nuolatos medituoti į Kṛṣṇą ir semtis džiaugsmo iš transcendentinių santykių su Juo, nes Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jis – aukščiausioji būtis. Jis neturi kūno poreikių, negimsta ir nemiršta. Tai patvirtina ne tik Arjuna, bet ir visi Vedų raštai, Purāṇos ir istoriniai metraščiai. O ketvirtame skyriuje Patsai Aukščiausiasis Viešpats pareiškia: „Nors Aš ir negimęs, bet ateinu į šią Žemę, kad nustatyčiau religijos principus.“ Jis – pirminis šaltinis. Jis – be priežasties, nes Pats yra visų priežasčių priežastis, viskas kyla iš Jo. Toks tobulas žinojimas įgyjamas Aukščiausiojo Viešpaties malone.

Na tomto mieste sa Arjuna vyjadril vďaka Kṛṣṇovej milosti. Ak chceme porozumieť Bhagavad-gīte, musíme prijať výroky uložené v týchto dvoch veršoch. Tomuto systému sa hovorí paramparā alebo prijatie postupnosti duchovných učiteľov. Ak nie je človek v tejto postupnosti, nemôže porozumieť Bhagavad-gīte. Nepomôže mu ani takzvané akademické vzdelanie. Napriek všetkým dôkazom, uvedeným vo vedskej literatúre, budú tí, ktorí sa honosia svojím akademickým vzdelaním zanovito tvrdiť, že Kṛṣṇa je obyčajný človek.

Kṛṣṇos malone Arjuna čia išreiškia savo mintis. Norėdami suprasti „Bhagavad-gītą“, turėtume pripažinti šių dviejų posmų teisingumą. Tai vadinasi paramparos sistema, mokinių sekos pripažinimas. Kas nepriklauso mokinių sekai, tas „Bhagavad-gītos“ nesuvoks. Taigi akademinis išsilavinimas šiuo atveju nepadės. Gaila, tačiau žmonės, kurie puikuojasi akademiniu išsilavinimu ir nepaiso gausybės liudijimų Vedų raštuose, užsispyrę tebetvirtina, kad Kṛṣṇa – paprastas žmogus.