VERŠ 24

TEXT 24

Verš

Tekstas

sañjaya uvāca
evam ukto hṛṣīkeśo
guḍākeśena bhārata
senayor ubhayor madhye
sthāpayitvā rathottamam

Synonyma

Synonyms

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya riekol; evam — takto; uktaḥ — oslovený; hṛṣīkeśaḥ — Śrī Kṛṣṇa; guḍākeśena — Arjunom; bhārata — ó, potomok Bharatov; senayoḥ — vojská; ubhayoḥ — obidve; madhye — medzi; sthāpayitvā — umiestnil; ratha-uttamam — najlepší z vozov.

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; evam — šitaip; uktaḥ — paprašytas; hṛṣīkeśaḥ — Viešpats Kṛṣṇa; guḍākeśena — Arjunos; bhārata — o Bharatos aini; senayoḥ — kariaunų; ubhayoḥ — abiejų; madhye — viduryje; sthāpayitvā — pastatęs; ratha-uttamam — puikųjį kovos vežimą.

Překlad

Translation

Sañjaya riekol: „Ó, potomok Bharatov, takto oslovený Arjunom zašiel Śrī Kṛṣṇa s úžasným vozom medzi obe vojská.“

Sañjaya tarė: O Bharatos aini, Arjunos paprašytas Viešpats Kṛṣṇa pastatė puikųjį kovos vežimą tarp abiejų kariuomenių.

Význam

Purport

V tomto verši je Arjuna oslovený ako Guḍākeśa. Guḍākā znamená „spánok“ a ten, kto ovláda spánok, sa volá guḍākeśa. Spánok znamená tiež nevedomosť. Arjuna ovládal spánok i nevedomosť vďaka priateľstvu s Kṛṣṇom. Ako Kṛṣṇov veľký oddaný nemohol Arjuna na Kṛṣṇu ani na chvíľu zabudnúť. Taká je čistá oddanosť. Či už v bdelom stave, alebo v spánku, oddaný neustále myslí na mená, podobu, vlastnosti a zábavy Najvyššej Božskej Osobnosti, Śrī Kṛṣṇu. Kto je takto odovzdaný, môže ovládnuť spánok i nevedomosť neustálym rozjímaním o Kṛṣṇovi a tento stav sa nazýva samādhi čiže neustále vedomie Kṛṣṇu. Kṛṣṇa je Hṛṣīkeśa — ten, kto ovláda zmysly a myseľ všetkých živých bytostí. Preto mohol porozumieť Arjunovmu zámeru umiestniť bojový voz medzi vojská. A tak povedal nasledujúce.

KOMENTARAS: Šiame posme Arjuna pavadintas Guḍākeśa. Guḍākā – tai miegas, o tą, kuris nugalėjo miegą, vadina guḍākeśa. Miegas taip pat reiškia neišmanymą. Taigi draugystė su Kṛṣṇa padėjo Arjunai įveikti ir miegą, ir neišmanymą. Kaip didis Kṛṣṇos bhaktas, jis negalėjo Jo užmiršti nė akimirkai. Tokia bhakto prigimtis. Ir būdraudamas, ir sapnuodamas Viešpaties bhaktas be perstojo mąsto apie Kṛṣṇos vardą, pavidalą, savybes bei pramogas. Taip, nuolat galvodamas tik apie Kṛṣṇą, bhaktas įveikia ir miegą, ir neišmanymą. Tai ir yra Kṛṣṇos sąmonė, arba samādhi. Kṛṣṇa, kaip Hṛṣīkeśa, t.y. kiekvienos gyvosios esybės juslių ir minčių valdovas, suprato, kodėl Arjuna nori, kad kovos vežimas būtų sustabdytas tarp dviejų kariuomenių. Jis išpildė prašymą ir ištarė šiuos žodžius.