Skip to main content

ТЕКСТ 37

TEXT 37

Текст

Tekstas

йатхаидха̄м̇си самиддхо ’гнир
бхасма-са̄т куруте ’рджуна
джн̃а̄на̄гних̣ сарва-карма̄н̣и
бхасма-са̄т куруте татха̄
yathaidhāṁsi samiddho ’gnir
bhasma-sāt kurute ’rjuna
jñānāgniḥ sarva-karmāṇi
bhasma-sāt kurute tathā

Пословный перевод

Synonyms

йатха̄ — как; эдха̄м̇си — дрова; самиддхах̣ — ярко горящий; агних̣ — огонь; бхасма-са̄т — в пепел; куруте — превращает; арджуна — о Арджуна; джн̃а̄на-агних̣ — огонь знания; сарва-карма̄н̣и — все последствия материальной деятельности; бхасма-са̄т — в пепел; куруте — превращает; татха̄ — также.

yathā — kaip; edhāṁsi — malkas; samiddhaḥ — liepsnojanti; agniḥ — ugnis; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; arjuna — o Arjuna; jñāna- agniḥ — žinojimo ugnis; sarva karmāṇi — visus materialios veiklos atoveikius; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; tathā — taip pat.

Перевод

Translation

О Арджуна, подобно тому как пламя костра превращает дрова в пепел, огонь знания сжигает дотла все последствия материальной деятельности.

Kaip ugnies liežuviai malkas paverčia pelenais, taip, o Arjuna, žinojimo ugnis pelenais paverčia visus materialios veiklos atoveikius.

Комментарий

Purport

Совершенное знание о душе, Сверхдуше и их взаимоотношениях сравнивается здесь с огнем. Этот огонь сжигает дотла все последствия не только греховных, но и благочестивых поступков. Есть несколько типов кармических последствий: созревающие, приносящие плоды, уже полученные и еще никак не проявившиеся. Но огонь знания о духовной природе живого существа превращает все это в пепел. Когда человек обретает совершенное знание, вся его карма, проявленная и непроявленная, уничтожается. В Ведах (Брихад-араньяка-упанишад, 4.4.22) сказано: убхе ухаиваиша эте таратй амр̣тах̣ са̄дхв-аса̄дхӯнӣ — «Он избавляется от последствий как благочестивой, так и греховной деятельности».

KOMENTARAS: Tobulas savojo „aš“, Aukščiausiojo „Aš“ ir judviejų savitarpio ryšių suvokimas šiame posme lyginamas su ugnimi. Ta ugnis sudegina ne tiktai visus nedorų poelgių atoveikus, bet ir visų dorų poelgių atoveikius, paversdama juos pelenais. Atoveikis gali būti skirtingo išsivystymo lygio: besimezgantis atoveikis, vaisius duodantis atoveikis, patirtas atoveikis ir atoveikis a priori. Tačiau suvokimas apie gyvosios esybės prigimtinį būvį visa tai paverčia pelenais. Įgijus visišką žinojimą, bet koks atoveikis – tiek a priori, tiek a pasteriori – sunaikinamas. Vedose („Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣada“ 4.4.22) pasakyta: ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī – žmogus įveikia ir dorų, ir nedorų darbų atoveikį.