Skip to main content

VERSO 16

TEXT 16

Texto

Tekstas

catur-vidhā bhajante māṁ
janāḥ su-kṛtino ’rjuna
ārto jijñāsur arthārthī
jñānī ca bharatarṣabha
catur-vidhā bhajante māṁ
janāḥ su-kṛtino ’rjuna
ārto jijñāsur arthārthī
jñānī ca bharatarṣabha

Sinônimos

Synonyms

catuḥ-vidhāḥ — quatro classes de; bhajante — prestam serviços; mām — a Mim; janāḥ — pessoas; su-kṛtinaḥ — os que são piedosos; arjuna — ó Arjuna; ārtaḥ — o aflito; jijñāsuḥ — o inquisitivo; artha-arthī — o que deseja ganho material; jñānī — o que conhece as coisas como elas são; ca — também; bharata-ṛṣabha — ó grande entre os descendentes de Bharata.

catuḥ-vidhāḥ — keturių rūšių; bhajante — tarnauja; mām — Man; janāḥ — žmonės; su-kṛtinaḥ — dorieji; arjuna — o Arjuna; ārtaḥ — kenčiantis; jijñāsuḥ — smalsuolis; artha-arthī — trokštantis materialios naudos; jñānī — teisingai suvokiantis dalykų esmę; ca — taip pat; bharata-ṛṣabha — o geriausias iš Bharatos palikuonių.

Tradução

Translation

Ó melhor entre os Bhāratas, quatro classes de homens piedosos passam a Me prestar serviço devocional — o aflito, o que deseja riquezas, o inquisitivo e o que busca conhecer o Absoluto.

O geriausias iš Bhāratų, su pasiaukojimu Man ima tarnauti keturių rūšių dorieji žmonės: kenčiantys, geidžiantys turtų, smalsieji ir siekiantys pažinti Absoliutą.

Comentário

Purport

Ao contrário dos descrentes, estes são partidários dos princípios reguladores das escrituras e são chamados sukṛtinaḥ, ou aqueles que obedecem às regras e regulações das escrituras, às leis morais e sociais, e são de alguma forma devotados ao Senhor Supremo. Dentre estes, há quatro classes de homens — aqueles que às vezes estão aflitos; aqueles que precisam de dinheiro; aqueles que às vezes são inquisitivos; e aqueles que às vezes buscam conhecimento acerca da Verdade Absoluta. Estas pessoas aproximam-se do Senhor Supremo para serviço devocional sob diferentes condições. Estes não são devotos puros, porque em troca do serviço devocional procuram satisfazer alguma aspiração. O serviço devocional puro é sem aspiração e sem desejo de lucro material. O Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.1.11) dá a seguinte definição da devoção pura:

KOMENTARAS: Skirtingai nuo nenaudėlių, šie žmonės ištikimai laikosi šventraščiuose nurodytų reguliuojamųjų principų; jie vadinami sukṛtinaḥ – besivadovaujantys šventraščių taisyklėmis, moraliniais bei socialiniais dėsniais ir daugiau ar mažiau pasišventę Aukščiausiajam Viešpačiui. Skiriamos keturios jų kategorijos: kenčiantys, stokojantys pinigų, smalsieji ir siekiantys pažinti Absoliučią Tiesą. Šie žmonės ateina pas Aukščiausiąjį Viešpatį ir su pasiaukojimu tarnauja turėdami skirtingus tikslus. Jie nėra tyri bhaktai, nes nori, kad mainais už pasiaukojimo tarnystę būtų išpildytas koks nors jų troškimas. Tyrai pasiaukojimo tarnystei svetimi savanaudiški troškimai ir materialios naudos siekimas. Štai kaip tyrą pasiaukojimą apibūdina „Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ (1.1.11):

anyābhilāṣitā-śūnyaṁ
jñāna-karmādy-anāvṛtam
ānukūlyena kṛṣṇānu-
śīlanaṁ bhaktir uttamā
anyābhilāṣitā-śūnyaṁ
jñāna-karmādy-anāvṛtam
ānukūlyena kṛṣṇānu-
śīlanaṁ bhaktir uttamā

“É com atitude favorável e sem desejo de lucro ou ganho material alcançado através de atividades fruitivas ou especulação filosófica que se deve prestar serviço transcendental amoroso ao Supremo Senhor Kṛṣṇa. Isto se chama serviço devocional puro.”

„Reikia tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui Kṛṣṇai palankiai nusiteikus, su transcendentine meile, negeidžiant jokios materialios naudos, gaunamos karmine veikla ar filosofuojant. Tokia pasiaukojimo tarnystė vadinama tyra.“

Quando se aproximam do Senhor Supremo para Lhe prestar serviço devocional e purificam-se por completo, associando-se aos devotos puros, estas quatro classes de pessoas também se tornam devotos puros. Quanto aos descrentes, para eles o serviço devocional é muito difícil porque levam vidas egoístas, irregulares e sem metas espirituais. Mas mesmo alguns deles também se tornam devotos puros quando, por acaso, entram em contato com um devoto puro.

Kai šių keturių kategorijų žmonės ima su pasiaukojimu tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui ir, bendraudami su tyrais bhaktais visiškai apsivalo, jie taip pat tampa tyrais bhaktais. O štai nenaudėliams pasiaukojimo tarnystė pernelyg sunki, nes jie gyvena savanaudišką, netvarkingą gyvenimą ir neturi dvasinių tikslų. Tačiau net ir tarp jų pasitaiko tokių, kurie atsitiktinai susitinka su tyru bhaktu ir patys tampa tyrais bhaktais.

Aqueles que vivem atarefados com atividades fruitivas procuram o Senhor ao sentirem aflição material e nessa ocasião associam-se com devotos puros e, em sua aflição, tornam-se devotos do Senhor. Aqueles que estão simplesmente frustrados, também, às vezes chegam a associar-se com os devotos puros e se tornam inquisitivos, querendo saber sobre Deus. Da mesma forma, quando se frustram em todos os campos de conhecimento, os filósofos áridos às vezes querem aprender sobre Deus, e aproximam-se do Senhor Supremo para prestar serviço devocional e então transcender o conhecimento acerca do Brahman impessoal e do Paramātmā localizado e, pela graça do Senhor Supremo ou de Seu devoto puro, acabam chegando à concepção pessoal da Divindade. Em geral, quando os aflitos, os inquisitivos, os buscadores de conhecimento e aqueles que estão precisando de dinheiro livram-se de todos os desejos materiais, e quando compreendem deveras que a remuneração material nada tem a ver com o aperfeiçoamento espiritual, eles se tornam devotos puros. Enquanto não atingem esta fase de purificação, os devotos que prestam serviço transcendental ao Senhor estão infectados por atividades fruitivas, por busca de conhecimento mundano, etc. Logo, para chegar à etapa de serviço devocional puro, deve-se primeiro transcender tudo isso.

Žmonės, kurie be perstojo dirba dėl rezultatų, atsigręžia į Viešpatį ištikus materialiai bėdai; sunkią valandą jie ima bendrauti su tyrais bhaktais ir tampa Viešpaties bhaktais. Nusivylusieji kartais irgi susipažįsta su tyrais bhaktais ir susidomi Dievo pažinimu. Taip ir filosofams, linkusiems į sausus samprotavimus, nusivylus visomis pažinimo sritimis, kartais kyla noras sužinoti ką nors apie Dievą. Jie atsigręžia į Aukščiausiąjį Viešpatį ir ima Jam su pasiaukojimu tarnauti, o tarnaudami – Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo tyro bhakto malone – peržengia beasmenio Brahmano bei lokalizuotos Paramātmos pažinimo ribas ir priartėja prie Dievo asmenybės sampratos. Kai ir nusivylusieji, ir smalsieji, ir siekiantys žinojimo bei stokojantys pinigų atsikrato visų materialių troškimų ir visiškai įsisąmonina, kad materiali nauda neturi nieko bendra su dvasiniu tobulėjimu, jie tampa tyrais bhaktais. Kol bhaktai nepasiekia tokio apsivalymo lygio, jų transcendentinė tarnystė Viešpačiui turi karminės veiklos žymę, jie siekia pasaulietinių žinių etc. Taigi reikia visa tai peržengti, norint pasiekti tyros pasiaukojimo tarnystės pakopą.