Skip to main content

VERSO 5

TEXT 5

Texto

Tekstas

daivī sampad vimokṣāya
nibandhāyāsurī matā
mā śucaḥ sampadaṁ daivīm
abhijāto ’si pāṇḍava
daivī sampad vimokṣāya
nibandhāyāsurī matā
mā śucaḥ sampadaṁ daivīm
abhijāto ’si pāṇḍava

Sinônimos

Synonyms

daivī — transcendentais; sampat — qualidades; vimokṣāya — destinadas à liberação; nibandhāya — ao cativeiro; āsurī — qualidades demoníacas; matā — são consideradas; — não; śucaḥ — se preocupe; sampadam — qualidades; daivīm — transcendentais; abhijātaḥ — nascido de; asi — você é; pāṇḍava — ó filho de Pāṇḍu.

daivī — transcendentinės; sampat — savybės; vimokṣāya — skirtos išsivadavimui; nibandhāya — vergijai; āsurī — demoniškos savybės; matā — yra manoma; — ne; śucaḥ — jaudinkis; sampadam — su savybėm; daivīm — transcendentinėm; abhijātaḥ — gimęs; asi — tu esi; pāṇḍava — o Pāṇḍu sūnau.

Tradução

Translation

As qualidades transcendentais conduzem à liberação, ao passo que as qualidades demoníacas levam ao cativeiro. Não se preocupe, ó filho de Pāṇḍu, pois você nasceu com as qualidades divinas.

Transcendentinės savybės veda į išsivadavimą, o demoniškosios pavergia. Tačiau nesijaudink, o Pāṇḍu sūnau, nes tu gimei su dieviškomis savybėmis.

Comentário

Purport

O Senhor Kṛṣṇa estimulou Arjuna, dizendo-lhe que ele não nascera com qualidades demoníacas. Seu envolvimento na luta não era demoníaco, porque ele estava considerando os prós e os contras. Ele estava analisando se pessoas respeitáveis como Bhīṣma e Droṇa deviam ser mortas ou não, sendo assim, ele não estava agindo sob a influência da ira, do falso prestígio ou da rispidez. Portanto, ele não tinha as qualidades dos demônios. Para um kṣatriya, ou militar, atirar flechas num inimigo é considerado transcendental, e deixar de cumprir esse dever é demoníaco. Por isso, não havia nenhum motivo para Arjuna lamentar-se. Todos aqueles que executam os princípios reguladores das diferentes ordens de vida estão situados transcendentalmente.

KOMENTARAS: Viešpats Kṛṣṇa padrąsina Arjuną, pranešdamas, kad jis gimė neturėdamas demoniškų savybių. Arjunos dalyvavimas mūšyje nebuvo demoniškas poelgis, nes jis pasvėrė visus „už“ ir „prieš“. Jis svarstė, ar turįs teisę žudyti tokius pagarbos vertus žmones, kaip Bhīṣma ir Droṇa, todėl jis veikė ne pykčio, netikro prestižo ar grubumo paskatintas. Jis nepasižymėjo demoniškomis savybėmis. Laidydamas į priešą strėles, kṣatriyas (karžygys) atlieka transcendentinį veiksmą, o vengdamas savo pareigos, jis elgtųsi demoniškai. Todėl Arjunai nebuvo dėl ko sielotis. Kas laikosi savo socialiniam sluoksniui nurodytų reguliuojamųjų principų, tas yra transcendentinėje padėtyje.