Skip to main content

Penkta mantra

Viies Mantra

Tekstas

Tekst

tad ejati tan naijati
tad dūre tad v antike
tad antar asya sarvasya
tad u sarvasyāsya bāhyataḥ
tad ejati tan naijati
tad dūre tad v antike
tad antar asya sarvasya
tad u sarvasyāsya bāhyataḥ

Synonyms

Synonyms

tat — tas Aukščiausiasis Viešpats; ejati — vaikšto; tat — Jis; na — ne; ejati — vaikšto; tat — Jis; u — taip pat; antike — labai arti; tat — Jis; antaḥ — viduje; asya — to; sarvasya — visa ko; tat — Jis; u — taip pat; sarvasya — vias ko; asya — to; bāhayataḥ — išorėje.

tat — Kõigekõrgem Jumal; ejati — käima; tat — Tema; na — ei; ejati — käima; tat — Tema; dūre — kaugel eemal; tat — Tema; u — samas; antike — väga lähedal; tat — Tema; antaḥ — sees; asya — selles; sarvasya — kõigest sellest; tat — Tema; u — samuti; sarvasya — kõigest sellest; asya — selles; bāhyataḥ — väljaspool.

Translation

Translation

Aukščiausiasis Viešpats ir vaikšto, ir nevaikšto. Jis labai toli, bet sykiu ir labai arti. Jis yra visur ir anapus visko.

Kõigekõrgem Jumal on ühtaegu liikuv ja liikumatu. Ta on mõõtmatult kaugel ja samal ajal ka väga lähedal. Ta viibib kõiges ja ikkagi on Ta väljaspool kõike.

Purport

Purport

Čia aprašyti kai kurie Aukščiausiojo Viešpaties transcendentinių darbai, kuriuos Jis atlieka nesuvokiamomis Savo galiomis. Vienas kitam prieštaraujantys posmo teiginiai pateikiami įrodyti Viešpaties galių nesuvokiamumą. „Jis vaikšto ir nevaikšto.“ Teigdami, kad vaikščiojantis negali vaikščioti, nusižengtume įprastai logikai. Tačiau, kalbant apie Dievą, ši priešprieša tėra priemonė pabrėžti Jo nesuvokiamą galybę. Žinių ribotumas neleidžia mums suderinti šių prieštaravimų, todėl mes mėginame suprasti Viešpatį, kiek tai leidžia padaryti mūsų ribotas protas. Antai māyāvādos mokyklos filosofai impersonalistai pripažįsta tik tuos Viešpaties darbus, kuriuose neišryškėja Jo, kaip asmenybės, bruožai. Asmenybinį Viešpaties aspektą jie atmeta. Tuo tarpu bhāgavatos mokyklos atstovai, grįsdami savo mokymą tobula Viešpaties koncepcija, pripažįsta, kad Jis turi nesuvokiamas galias, ir supranta, kad Viešpats yra asmenybė ir sykiu Jis beasmenis. Bhāgavatai žino, jog nepripažįstant nesuvokiamų Dievo galių, žodžiai „Aukščiausiasis Viešpats“ prarastų savo prasmę.

See on Kõigekõrgema Jumala kujutlematu võimu transtsendentaalse väljenduse seletus. Vastukäivad sõnad tekstis näitavad Jumala määratlematut võimu. Ta liigub ja on liikumatu. Need kaks fraasi räägivad üksteisele vastu. Kui keegi liigub, siis ei ole ta ju liikumatu. Siin näitab aga taoline vastuolu Jumala kujutlematut võimu. Oma piiratud teadmiste tõttu ei saa me taoliste asjadega leppida ning seetõttu püüame me kujutleda Jumalat vastavalt maisetele mõistetele. Māyāvāda koolkonna impersonalistid tunnistavad Jumala tegevusest ainult ebaisikulist osa ning eitavad Tema isiksusele iseloomulike jooni. Bhāgavata koolkond tunnistab aga Jumalat mõlemal kujul. Samuti tunnistavad bhāgavatad Tema kujutlematut võimu. Taolise võimuta ei oleks mingit tähendust sõnadel — Kõigekõrgem Jumal.

Jei savo akimis nematome Dievo, tai dar nereiškia, kad Viešpats neegzistuoja kaip asmenybė. „Śrī Īśopaniṣada“ paneigia tokį argumentą, teigdama, kad Viešpats yra labai toli ir sykiu labai arti. Viešpaties buveinė yra anapus materialaus dangaus, o mes netgi nemokame jo išmatuoti. Jeigu net materialus dangus yra toks neaprėpiamas, tai ką kalbėti apie dvasinį dangų, kuris yra išsidriekęs anapus materialaus? Dvasinis dangus yra be galo toli nuo materialios visatos, tai patvirtina ir „Bhagavad-gītā“ (15.6). Ir nors Viešpats labai toli, Jis gali tuojau, per sekundės dalį, atsirasti priešais mus, aplenkęs mintį ar vėją. Ir Jis yra toks greitas, kad niekas negali Jo aplenkti. Apie tai jau buvo rašyta ankstesniajame posme.

Sellest, et me Jumalat oma silmadega ei näe, ei tohi veel teha järeldust nagu ei saakski Jumal isiku kujul eksisteerida. Selliste arvamuste ümberlükkamiseks on "Śrī Īśopaniṣadis" öeldud, et Jumal on meist väga kaugel, kuid Ta on meile ka väga lähedal. Jumala eluase on teisel pool materiaalset taevast. Kui aga isegi materiaalne taevas on meist tohutult kaugel, mis siis veel rääkida vaimsest taevast, mis asub koguni teisel pool seda? "Bhagavad- gītās" (15.6) on öeldud, et vaimne taevas asub materiaalsest maailmast väga kaugel. Kuid sellest hoolimata võib Jumal meie ette ilmuda vähem kui sekundi jooksul, kiirusel, mis ületab mõtte kiiruse. Ta liigub nii kiiresti, et keegi ei suuda Temale läheneda. Sellest oli juba juttu eelmises värsis.

Ir vis dėlto, kai Dievo Asmuo pasirodo mums, mes Jį ignoruojame. „Bhagavad-gītoje“ (9.11) Viešpats smerkia tokį nemokšišką ignoravimą ir sako, kad, laikydami paprastu mirtinguoju, kvailiai Jį išjuokia. Jis nėra mirtingas. Kūnas, kuriuo Jis mums pasirodo, nėra materialios gamtos kūrinys. Labai dažnas vadinamasis mokslininkas teigia, kad Viešpats nužengia materialiu kūnu, kaip paprasta gyva būtybė. Nieko neišmanydami apie nesuvokiamą Viešpaties galią, tie kvailiai sulygina Jį su paprastais žmonėmis.

Kui aga Jumala Isiksus meie ette ilmub, siis me ei hooli Temast. "Bhagavad-gītās" (9.11) taunib Jumal rumalate inimeste sellist käitumist. Jumal ütleb, et rumalad pilkavad Teda, pidades Teda tavaliseks surelikuks. Kuid Ta ei ole surelik olend ning Tema kehal ei ole midagi ühist materiaalse loodusega. On palju nn. õpetlasi, kes väidavad, et kui Jumal laskub maale, siis Ta teeb seda tavalise inimese kujul. Sellised rumalad õpetlased asetavad Jumala hariliku inimesega ühele tasemele, midagi teadmata Tema määratlematust võimust.

Dievas yra kupinas nesuvokiamų galių, todėl mūsų tarnystę Jis gali priimti per bet kurį tarpininką ir Savo Paties valia gali pertvarkyti įvairias Savo galias. Bedieviai įrodinėja, kad Viešpats apskritai negali nužengti į šį pasaulį, o jeigu nužengia, tai Jo kūnas būna sudarytas iš materialios energijos. Tačiau jeigu nesuvokiamas Viešpaties energijas pripažįstame realybe, toks argumentas neturi pagrindo. Net ir tuo atveju, jeigu Viešpats pasirodo mums kūnu, sudarytu iš materialios energijos, Jam nesunku šią energiją paversti dvasine. Kadangi energijų šaltinis vienas, jis gali panaudoti jas kaip pats to nori. Viešpats, pavyzdžiui, gali apsireikšti arcā-vigrahos, Dievybių, kurios, atrodytų, yra padirbtos iš žemės, akmens ar medžio, pavidalu. Ir nors Dievybės padirbtos iš medžio, akmens ar kokios kitos medžiagos, jos nėra stabai, kaip kad tvirtina ikonoklastai (Dievybių kulto priešininkai).

Tänu oma kõikvõimsusele võib Jumal meie teeneid vastu võtta läbi kõikvõimalike meediumite ning Ta võib muuta oma erinevaid jõude vastavalt oma tahtele. Uskmatud väidavad, et Jumal ei saavat võtta lihalikku kuju või, et kui Tema maale laskumine on siiski võimalik, siis tegevat Ta seda materiaalse energia kujul. Juhul, kui me suhtume Tema kõikvõimsusesse nagu reaalsusesse, ei maksa taoline argument midagi. Ka juhul, kui Ta ilmub meie ette materiaalse energia kujul, võib Ta selle energia muuta kohe vaimseks. Kuna nende energiate allikas on üks, siis kasutatakse neid energiaid vastavalt energia allika tahtele. Näiteks võib tuua arcā- vigraha või Jumala kujud, mis oletatavasti on tehtud puust või kivist. Kuid need kujud ei ole siiski iidolid, millistena ründavad neid need, kes ei pea pühadusest lugu.

Dabartinėmis, netobulos materialios egzistencijos sąlygomis, mes nematome Aukščiausiojo Viešpaties, nes mūsų regėjimas yra netobulas. Tačiau bhaktams, trokštantiems išvysti Viešpatį materialiomis akimis, Jis suteikia tą malonę, pasirodydamas vadinamąja materialia forma, kad bhaktai galėtų Jam tarnauti. Nereikia manyti, kad bhaktai, esantys žemiausioje atsidavimo tarnystės pakopoje, garbina stabą. Jie garbina Viešpatį, kuris teikėsi pasirodyti jiems lengvai pasiekiamu pavidalu. Arcos pavidalas – tai ne stabas, padirbtas pagal garbintojo užgaidas. Šis pavidalas amžinai egzistuoja kartu su visais savo atributais. Ateistas negali to pajusti, bet nuoširdus bhaktas realiai šitai jaučia.

Antud momendi ebatäiuslikus materiaalses eksistentsis ei ole me võimelised Kõigekõrgemat Jumalat nägema, kuna meie meeled on ebatäiuslikud. Sellest hoolimata ilmutab Jumal end oma armus neile, kes on Temale pühendunud ja kes soovivad Teda näha materialiseerunud kujul, et võtta vastu nende teeneid.

See ei tähenda, et Jumala teenimise alamal astmel asujad palvetaksid iidoli ees. Ei, nad palvetavad Jumala ees, kes nõustus end neile ilmutama neile mõistetaval kujul. Arcā kuju ei ole tekkinud palvetaja käsu või tuju ajel. See eksisteerib igavesti, koos kõige tema juurde kuuluvaga. Siiras pühendunu võib seda tunnetada, kuid ateist mitte kunagi.

„Bhagavad-gītoje“ (4.11) Viešpats sako, kad Jis atsidėkoja bhaktui tiek, kiek bhaktas Jam atsiduoda. Viešpats pasilieka Sau teisę atsiskleisti ne bet kam, o tik Jam atsidavusioms sieloms. Todėl atsidavusiai sielai Jis visada lengvai pasiekiamas, o neatsidavusiai – labai tolimas, neprieinamas.

"Bhagavad-gītās" (4.11) ütleb Jumal, et Ta kohtleb Temale pühendunut vastavalt tolle alandlikkusele. Ta jätab enesele õiguse mitte ilmutada end ükskõik kellele, vaid teeb seda nende puhul, kes Temale alistuvad. Seetõttu on Ta alandlikule hingele alati lähedal, kuid sellele, kes Temale ei alistu, jääb Ta alati kättesaamatuks ja kaugeks.

Šia proga atkreiptinas dėmesys į du svarbius žodžius, pasitaikančius apreikštuose raštuose, kai kalbama apie Viešpatį: saguṇa („su ypatybėmis“) ir nirguṇa („be ypatybių“). Žodis saguṇa visai nereiškia, kad kai Viešpats nužengia su tam tikromis ypatybėmis, kurias gali patirti mūsų jutimai, Jis turi įgyti materialų pavidalą ir paklusti materialios gamtos dėsniams. Jam nėra skirtumo tarp materialios ir dvasinės energijų, nes Jis – visų energijų šaltinis. Būdamas visų energijų valdovas, Viešpats, priešingai negu mes, niekada nepatenka jų įtakon. Materiali energija vykdo Jo valią, todėl Viešpats gali naudoti ją Savo tikslams, Pats niekada nepakliūdamas materialios energijos ypatybių įtakon. Šia prasme Jis yra nirguṇa, „be ypatybių“. Viešpats niekada nevirsta kažkokia beforme esybe, nes iš tikrųjų Jis egzistuoja amžinuoju pavidalu, Jis – pirmapradis Viešpats. Beasmenis Jo aspektas – Brahmano spindesys yra Jo Paties skleidžiami spinduliai, lygiai kaip saulės spinduliai yra saulės dievo spindesys.

Sellega seoses on pühakirjas kaks tähtsat sõna: saguṇa ja nirguṇa, s.t. omadustega ja ilma omadusteta. Saguṇa ei tähenda, et Jumal alluks looduse seadustele, kuigi Ta võib ilmuda materiaalses vormis ja vastavate omadustega. Tema jaoks ei ole vahet materiaalsel ja vaimsel energial, sest Ta Ise on nende energiate allikas. Ta on erinevate energiate kontrollija ning seetõttu ei saa Tema kunagi olla nende energiate poolt mõjutatud, nii nagu seda oleme meie. Materiaalne energia toimib vastavalt Tema juhistele ning seetõttu võib Ta seda energiat kasutada, ilma, et selle energia omadused Temale mõju avaldaksid. See aga ei tähenda seda, et Temast võiks mingil hetkel saada kujutu olemus. Ta on igavene kuju, Ta on Algne Jumal. Ebaisikuline kujutus, Brahmani sära, on aga Tema Isiku kiirte sära, nii nagu päikese kiired on Päikese jumala kiirgus.

Kartą šventąjį vaiką Prahlādą Mahārāją jo bedievis tėvas paklausė: „Kurgi tavo Dievas?“ Kai Prahlāda atsakė, kad Dievas yra visur, tėvas piktai sušuko: „Vadinasi, Dievas yra ir šių rūmų kolonoje?“ „Taip“, – atsakė berniukas. Tai išgirdęs bedievis karalius vienu smūgiu sudaužė netoli stovėjusią koloną į šipulius, ir tada iš jos pasirodė Viešpats Nṛsiṁha pusiau žmogaus, pusiau liūto pavidalu ir nužudė bedievį karalių. Taigi Viešpats yra visuose daiktuose, kuriuos sukūrė skirtingos Jo energijos. Norėdamas suteikti nuoširdiems bhaktams malonę, nesuvokiamų Savo galių dėka Jis gali pasirodyti bet kur. Viešpats Nṛsiṁha pasirodė iš kolonos ne todėl, kad to reikalavo ateistiškas karalius, o todėl, kad to troško Jo bhaktas Prahlāda. Ateistai negali įsakyti Viešpačiui, kad Jis pasirodytų, tačiau, norėdamas suteikti malonę Savo bhaktui, Viešpats gali apsireikšti kiekvienoje vietoje. „Bhagavad-gītoje“ (4.8) taip pat pasakyta, kad Viešpats ateina sunaikinti bedievių ir apginti tikinčiųjų. Žinoma, Viešpačiui netrūksta nei atitinkamų energijų, nei pagalbininkų, galinčių susidoroti su ateistais, bet Jam maloniau Pačiam parodyti palankumą bhaktui. Dėl to Jis įsikūnija materialiame pasaulyje. Jis nužengia, tenorėdamas parodyti prielankumą Savo bhaktams.

Pühakust poisi, Prahlāda Mahārāja, ateistist isa küsis: "Kus on su Jumal?", — laps vastas, et Jumal on kõikjal. Seepeale küsis isa vihaselt, et kas Jumal on lossi tugisambas. Laps vastas jaatavalt. Ateistist kuningas purustas samba, ning siis ilmus sambast Jumal Nṛsiṁha kujul (pool-inimene, pool-lõvi kehastus) ja tappis kuninga. See näitab, et Jumal on kõiges, mis on loodud Tema erinevate energiate poolt. Tänu oma kõikvõimsusele võib Ta ilmuda ükskõik kuhu, et aidata Temale pühendunut. Jumal Nrsimha ei ilmu nud sambasse mitte ateistist kuninga käsu peale, vaid pühendunud Prahlāda soovil. Ateist ei saa käsutada Jumalat ilmuda, kuid Jumal võib ilmuda ükskõik kuhu, et näidata oma armu Temale pühendunu suhtes. "Bhagavad-gītā" (4.8) kinnitab, et Jumal ilmub võitma uskmatuid ja kaitsma usklikke. Uskmatute üle võidu saavutamiseks on Jumalal küllaldaselt vahendeid, kuid pühendunule oma armu näitamine on meeldiv ülesanne ja seetõttu laskub Ta kehastunud kujul. Ta teeb seda vaid armust pühendunute suhtes.

„Brahma-saṁhitoje“ (5.35) pasakyta, kad Govinda, pirmapradis Viešpats, Savo visiška dalimi įeina į visus daiktus. Jis įeina į visatą ir į kiekvieną jos atomą. Virāṭ pavidalu Jis esti anapus visų daiktų, o kaip antaryāmī Jis yra visuose daiktuose. Kaip antaryāmī Jis stebi viską, kas vyksta, o kaip karma-phala atlygina mums už mūsų darbus. Mes galime ir užmiršti, ką esame padarę ankstesniuose gyvenimuose, tačiau Viešpats yra mūsų veiksmų liudininkas, tad mūsų veiksmų rezultatai niekur nepradingsta ir mums tenka patirti jų padarinius.

"Brahma-saṁhitās" on öeldud, et Govinda on kõigis osades täiuslik, vastavalt osade suurusele. Ta on kogu universumis, kuid Ta on ka selle universumi aatomis. Väljaspool on Ta virāṭa ning seespool on Ta antaryāmi kujul. Antaryāmina on Ta kõigi meie tegude tunnistaja ning Temalt saame me oma tegude tagajärjed karma- phala näol. Me ise võime unustada, mida me oleme teinud oma eelmistes eludes, kuid kuna Jumal on meie tegude tunnistajaks, siis saame me oma tegude tagajärjed alati enestega kaasa.

Iš tikrųjų be Dievo niekas kitas ir neegzistuoja – Jis esti visa ko viduje ir anapus visko. Viskas yra Jo energijų apraiškos, kaip kad iš ugnies sklindančios šiluma ir šviesa. Taip skirtingos Viešpaties energijos sudaro vienovę. Ir nors egzistuoja vienovė, viskas, kas be galo mažoms, neatsiejamoms Viešpaties dalelėms – gyvosioms esybėms teikia ribotą džiaugsmą, Viešpaties Asmenybei teikia beribį džiaugsmą.

Tõeliselt ei ole aga ei seespool ega väljaspool midagi peale Jumala. Kõik on Tema erinevate energiate avaldus, samuti nagu tule puhul soojus ja valgus, mis näitab, et mitmesugused energiad on ühesed. Hoolimata kõige üksolemisest naudib Jumal isiku kujul kõike, mis valmistab naudingut elavate olendite vähestele meeltele.