Ketvirta mantra

Viertes Mantra

Tekstas

Text

anejad ekaṁ manaso javīyo
nainad devā āpnuvan pūrvam arṣat
tad dhāvato ’nyān atyeti tiṣṭhat
tasminn apo mātariśvā dadhāti

Synonyms

anejat — nejudantis; ekam — vienas; manasaḥ — už protą; javīyaḥ — greitesnis; na — ne; enat — šį Aukščiausiąjį Viešpatį; devāḥ — tokie pusdieviai kaip Indra ir kt; āpnuvan — gali pavyti; pūrvam — iš priekio; arṣat — greitai judantį; tat — Jis; dhāvataḥ — bėgančius; anyān — kitus; atyeti — pralenkia; tiṣṭhat — būdamas vienoje vietoje; tasmin — Jame; apaḥ — lietus; mātariśvā — dievai, kurie valdo vėją ir lietų; dadhāti — siunčia.

anejat — fest; ekam — jemand; manasaḥ — als der Geist; javīyah — schneller; na — nicht; enat — dieser Höchste Herr; devāh — Halbgötter wie Indra; āpnuvan — können sich nähern; pūrvam — vor; arṣat — sich schnell bewegend; tat — Er; dhāvataḥ — diejenigen, die laufen; anyān — andere; atyeti — übertrifft; tiṣṭhat — an einem Ort bleibend; tasmin — in Ihm; apaḥ — Regen; mātariśvā — die Götter, die den Wind und den Regen beherrschen; dadhāti — versorgen mit.

Translation

Nors Dievo Asmuo niekada nesitraukia iš Savo buveinės, Jis yra greitesnis už mintį ir gali pralenkti visus bėgančius. Jis nepasiekiamas net galingiesiems pusdieviams, ir net būdamas vienoje vietoje, Jis valdo tuos, kurie siunčia vėją ir lietų. Jis – tobuliausiasis, ir niekas negali Jam prilygti.

Obgleich der Persönliche Gott stets in Seinem Reich weilt, ist Er schneller als der Wind, und niemand übertrifft Ihn beim Laufen. Die mächtigen Halbgötter können sich Ihm nicht einmal nähern. Obwohl Er an einem Ort weilt, gebietet Er über diejenigen, die für Luft und Regen sorgen. Er überragt alle an Vortrefflichkeit.

Purport

Aukščiausias Viešpats, Absoliutus Dievo Asmuo, nesuvokiamas net paties didžiausio filosofo protui. Pažinti Viešpatį Jo Paties malone tegali Jo bhaktai. „Brahma-saṁhitoje“ (5.34) pasakyta, kad netgi milijonus metų keliaudamas vėjo ar minties greičiu, neatsidavęs Viešpačiui filosofas negalėtų prisiartinti prie Absoliučiosios Tiesos. Ji tebebūtų be galo toli nuo jo. Absoliutusis Dievo Asmuo, – tęsiama „Brahma-saṁhitoje“ (5.36), – turi Savo transcendentinę buveinę, kuri vadinasi Goloka. Čia Jis gyvena paniręs į Savo žaidimus, tačiau Savo nesuvokiamų galių dėka, sykiu Jis yra bet kurioje Savo kuriamosios energijos dalyje. „Viṣṇu Purāṇa“ Jo galias lygina su ugnies šiluma ir šviesa. Degdama vienoje vietoje, ugnis skleidžia šviesą ir šilumą visomis kryptimis. Taip lygiai ir Absoliutusis Dievo Asmuo, niekur neišeidamas iš Savo transcendentinės buveinės, visur paskleidžia skirtingas Savo energijas.

ERLÄUTERUNG: Durch gedankliche Spekulation kann nicht einmal der größte Philosoph den Höchsten Herrn, den Absoluten Persönlichen Gott, erkennen. Nur Seine Geweihten können Ihn durch Seine Barmherzigkeit erkennen. In der Brahma-saṁhitā heißt es, dass ein nichtgottgeweihter Philosoph, der mit der Schnelligkeit des Geistes oder der Geschwindigkeit des Windes für Millionen von Jahren durch das Weltall reist, dem Absoluten immer noch sehr fern ist. In der Brahma-saṁhitā wird ferner beschrieben, dass der Absolute Persönliche Gott ein eigenes transzendentales Reich hat, genannt Goloka, wo Er ständig weilt und in Seine Spiele vertieft ist. Und doch durchwaltet Er durch Seine unfassbaren Kräfte gleichzeitig jeden Teil Seiner schöpferischen Energie. Im Viṣṇu Purāṇa werden Seine Kräfte mit der Wärme und dem Licht eines Feuers verglichen. Ein Feuer befindet sich an einer Stelle, aber es kann sein Licht und seine Wärme in alle Richtungen verbreiten; in ähnlicher Weise kann der Absolute Persönliche Gott, obgleich stets in Seinem transzendentalen Reich gegenwärtig, Seine mannigfaltigen Energien überallhin verbreiten.

Viešpaties energijų yra nesuskaičiuojama daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: vidinę, paribio ir išorinę. Kiekviena šių kategorijų turi šimtus milijonų subkategorijų. Pusdieviai – viešpačiai, kuriems suteikta galia valdyti gamtos stichijas (orą, šviesą, lietų ir kt.), priskiriami Absoliučiojo Asmens paribio energijai. Menkesnės gyvosios būtybės, tarp jų ir žmonės, taip pat yra Viešpaties paribio energijos kūriniai. Materialųjį pasaulį yra sukūrusi išorinė Viešpaties galia, o dvasinį dangų, Dievo karalystę, – Jo vidinė galia.

Diese Energien sind unzählbar, doch grundsätzlich können sie dreifach gegliedert werden: in die innere Kraft, die marginale Kraft und die äußere Kraft. Jede dieser Kräfte kann hundertfach, ja millionenfach weiter unterteilt werden. Die Halbgötter, die bevollmächtigt sind, über Luft, Licht, Regen und andere natürliche Energien zu walten, gehören zur marginalen Kraft der Absoluten Person. Die gewöhnlichen Lebewesen – auch die Menschen – sind ebenfalls Erzeugnisse der marginalen Kraft des Herrn. Die materielle Welt ist eine Schöpfung Seiner äußeren Kraft, und der spirituelle Himmel, in dem sich das Reich Gottes befindet, ist eine Entfaltung Seiner inneren Kraft.

Taigi įvairios Viešpaties energijos yra pasklidusios visur. Nors Viešpats ir Jo energijos nesiskiria, nevalia painioti šių energijų su Aukščiausiąja Tiesa. Nereiktų klaidingai manyti, kad Aukščiausiasis Viešpats pasklidęs visur kaip kažkokia beasmenė substancija ar kad Jis neegzistuoja kaip asmenybė. Žmonės įpratę daryti išvadas, pasikliaudami savo proto galiomis, tačiau Aukščiausiasis Viešpats ribotam protui nesuvokiamas. Štai kodėl Upaniṣados mus ir įspėja, kad prie Viešpaties neįmanoma priartėti, pasikliaujant savo menkomis galimybėmis.

Die vielfältigen Energien des Höchsten Herrn sind somit überall wirksam. Obgleich zwischen dem Herrn und Seinen Energien kein Unterschied besteht, sollte man diese Energien nicht fälschlich für die Höchste Wahrheit halten. Auch sollte man nicht denken, die Allgegenwart des Höchsten Herrn sei unpersönlich zu verstehen oder Er habe Seine persönliche Existenz verloren. Die Menschen sind es gewohnt, Schlussfolgerungen nur ihrem eigenen Begriffsvermögen gemäß zu ziehen. Aus diesem Grunde geben uns die Upaniṣaden deutlich zu verstehen, dass sich niemand dem Herrn durch seine begrenzte Kraft nähern kann.

„Bhagavad-gītoje“ (10.2) Viešpats sako, kad Jo pažinti negali net didieji ṛṣiai ir surai. Tad ką kalbėti apie asuras, kuriems Viešpaties keliai apskritai nežinomi? Ši, ketvirtoji „Śrī Īśopaniṣados“ mantra aiškiai sako, kad Absoliučioji Tiesa galiausiai yra Absoliutusis Asmuo. Antraip, argi būtų prasmė tiek daug kalbėti apie Jo bruožus, patvirtinančius Jį esant asmenybę.

In der Bhagavad-gītā (10.2) sagt der Herr, dass nicht einmal die großen ṛṣis und suras Ihn verstehen können – ganz zu schweigen also von den asuras, die keinerlei Zugang zum Verständnis der Wege des Herrn haben. Das vierte mantra der Śrī Īśopaniṣad gibt uns eindeutig zu verstehen, dass die Absolute Wahrheit letztlich die Absolute Person ist. Sonst wäre es nicht nötig gewesen, Seine persönlichen Wesenszüge so detailliert hervorzuheben.

Nors atskiros neatsiejamosios Viešpaties galių dalelės pasižymi tokiomis pat, kaip ir Pats Viešpats, ypatybėmis, jų veiklos sfera yra ribota, todėl jos pačios irgi ribotos. Dalelės niekada nėra lygios visumai, todėl jos negali iki galo pažinti visų Viešpaties galimybių. Veikiamos materialios gamtos, kvailos ir tamsios gyvosios būtybės, kurios tėra neatsiejamos Viešpaties dalelės, mėgina įsivaizduoti transcendentinę Viešpaties didybę. „Śrī Īśopaniṣada“ įspėja, kad pastangos abstrakčiais samprotavimais pažinti Viešpatį yra bergždžios. Reikėtų stengtis daugiau sužinoti apie Transcendenciją iš Paties Viešpaties, aukščiausiojo Vedų šaltinio, nes tik Viešpats iki galo pažįsta Transcendenciją.

Obgleich die individuellen integralen Teile des Herrn alle Merkmale des Herrn besitzen, sind ihre Tätigkeitsbereiche und damit auch sie selbst begrenzt. Die integralen Teile sind dem Ganzen niemals ebenbürtig, und daher können sie die volle Kraft des Herrn nicht richtig einschätzen. Unter dem Einfluss der materiellen Natur versuchen törichte, unwissende Lebewesen, die nur winzige Teilchen Gottes sind, über die transzendentale Stellung des Herrn Vermutungen anzustellen. Die Śrī Īśopaniṣad weist darauf hin, dass es vergeblich ist, das Wesen des Herrn durch gedankliche Spekulation ergründen zu wollen. Man soll versuchen, über die Transzendenz vom Herrn selbst, der ursprünglichen Quelle der Veden, zu lernen, denn der Herr allein besitzt vollkommenes Wissen von der Transzendenz.

Kiekviena neatsiejama tobulos visumos dalelė turi tam tikrų savitų galių, kad galėtų veikti vykdydama Viešpaties valią. Jei neatsiejama dalelė, gyvoji esybė, užmiršta, ką ji turi daryti vykdydama Viešpaties valią, vadinasi, ją užvaldė māyā, iliuzija. Todėl „Śrī Īśopaniṣada“ iš pat pradžių įspėja mus, kad labai rūpestingai atliktume Viešpaties mums skirtą vaidmenį. Tai nereiškia, kad iš individualios sielos atimta iniciatyva. Ji yra neatsiejama Viešpaties dalelė, todėl, kaip ir Viešpats, turi iniciatyvos laisvę. Kai žmogus teisingai ir su protu panaudoja savo iniciatyvą, arba veikliąją prigimtį, suprasdamas, kad viskas yra Viešpaties energija, atgyja jo pirminė sąmonė, kuri buvo išblėsusi dėl sąlyčio su māya, arba išorine energija.

Jeder integrale Teil des Vollkommenen Ganzen ist mit einem bestimmten Maß an Energie ausgestattet, um nach dem Willen des Herrn tätig sein zu können. Wenn ein solcher Teil, ein Lebewesen, vergisst, welche Tätigkeiten es nach dem Willen des Herrn ausführen soll, nennt man dies māyā, Täuschung. Die Śrī Īśopaniṣad ermahnt uns also von Anfang an, darauf bedacht zu sein, die vom Herrn für uns vorgesehene Rolle zu spielen. Dies bedeutet jedoch nicht, dass die individuelle Seele keine eigene Entscheidungsfähigkeit besitzt. Als integraler Teil Gottes muss sie auch an der Entscheidungsfähigkeit des Herrn teilhaben. Wenn sie ihre Willenskraft, ihre aktive Natur, mit Intelligenz benutzt und so versteht, dass alles die Energie des Herrn ist, kann sie ihr ursprüngliches Bewußtsein wiederbeleben, das durch die Gemeinschaft mit māyā, der äußeren Energie, verloren gegangen ist.

Visą energiją mes gauname tik iš Viešpaties, todėl ir naudoti ją reikėtų tiktai vykdant Viešpaties valią. Viešpatį pažinti tegali nuolankus, tarnauti Jam pasiryžęs žmogus. Tobulas pažinimas – tai visų Viešpaties bruožų bei galių pažinimas, suvokimas, kaip tos galios veikia, paklusdamos Jo valiai. Tai Viešpats išsamiai paaiškino „Bhagavad-gītoje“, veikale, kuris atskleidžia visų Upaniṣadų esmę.

Alle Macht bekommt man vom Herrn; jede Form von Macht muss also einzig und allein dazu gebraucht werden, den Willen des Herrn auszuführen. Der Herr kann von demjenigen erkannt werden, der eine solche ergebene Haltung des Dienens einnimmt. Vollkommenes Wissen bedeutet, den Herrn in all Seinen Aspekten zu kennen, von Seinen Kräften zu wissen und zu wissen, wie diese Kräfte nach Seinem Willen wirken. Diese Dinge werden vom Herrn in der Bhagavad-gītā, der Essenz aller Upaniṣaden, im Einzelnen erklärt.