Šešiolikta mantra

Mantra Sixteen

Tekstas

Text

pūṣann ekarṣe yama sūrya prājāpatya
vyūha raśmīn samūha tejo
yat te rūpaṁ kalyāṇa-tamaṁ tat te paśyāmi
yo ’sāv asau puruṣaḥ so ’ham asmi

Synonyms

pūṣan — o saugotojau; ekarṣe — pirmapradi filosofe; yama — reguliatyvusis principe; sūrya — sūryų (didžių bhaktų) tiksle; prājāpatya — prājāpačių (žmonijos protėvių) geradary; vyūha — malonėki pašalinti; raśmīn — spindulius; samūha — malonėki nutraukti; tejaḥ — švytėjimą; yat — kad; te — Tavo; rūpam — pavidalą; kalyāṇa-tamam — ypatingai palankų; tat — tą; te — Tavo; paśyāmi — matyčiau; yaḥ — tas, kuris yra; asau — kaip saulė; asau — tas; puruṣaḥ — Dievo Asmuo; saḥ — pats; aham — aš; asmi — esu.

pūṣan — O maintainer; eka-ṛṣe — the primeval philosopher; yama — the regulating principle; sūrya — the destination of the sūris (great devotees); prājāpatya — the well-wisher of the prajāpatis (progenitors of mankind); vyūha — kindly remove; raśmīn — the rays; samūha — kindly withdraw; tejaḥ — effulgence; yat — so that; te — Your; rūpam — form; kalyāṇa-tamam — most auspicious; tat — that; te — Your; paśyāmi — I may see; yaḥ — one who is; asau — like the sun; asau — that; puruṣaḥ — Personality of Godhead; saḥ — myself; aham — I; asmi — am.

Translation

O Viešpatie, Tu – pirmapradis filosofas, visatos globėjas, reguliatyvusis principas, galutinis tyrų bhaktų tikslas, žmonijos protėvių geradarys! Praskleiski transcendentinę Savo akinamų spindulių skraistę, kad galėčiau išvysti Tavo palaimingą pavidalą. Tu – amžinasis Aukščiausiasis Dievo Asmuo, panašus į saulę, kaip ir aš pats.

O my Lord, O primeval philosopher, maintainer of the universe, O regulating principle, destination of the pure devotees, well-wisher of the progenitors of mankind, please remove the effulgence of Your transcendental rays so that I can see Your form of bliss. You are the eternal Supreme Personality of Godhead, like unto the sun, as am I.

Purport

Saulė ir jos spinduliai kokybiškai tapatūs. Kokybės prasme gyvos esybės ir Viešpats irgi yra tapatūs. Saulė viena, o fotonų jos spinduliuose yra nesuskaičiuojama daugybė. Saulės spinduliai yra jos dalis, o visa Saulė – tai Saulės rutulys ir jo skleidžiami spinduliai. Saulėje gyvena Saulės dievas, analogiškai aukščiausioje dvasinėje planetoje Goloka Vṛndāvanoje, kuri skleidžia brahmajyoti šviesą, gyvena Viešpats ir ten vyksta amžini Jo žaidimai. Tai patvirtina „Brahma-saṁhitā“ (5.29):

The sun and its rays are one and the same qualitatively. Similarly, the Lord and the living entities are one and the same in quality. The sun is one, but the molecules of the sun’s rays are innumerable. The sun’s rays constitute part of the sun, and the sun and its rays conjointly constitute the complete sun. Within the sun itself resides the sun-god, and similarly within the supreme spiritual planet, Goloka Vṛndāvana, from which the brahma-jyotir effulgence is emanating, the Lord enjoys His eternal pastimes, as verified in the Brahma-saṁhitā (5.29):

cintāmaṇi-prakara-sadmasu kalpa-vṛkṣa-
lakṣāvṛteṣu surabhīr abhipālayantam
lakṣmī-sahasra-śata-sambhrama-sevyamānaṁ
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

„Lenkiuosi Govindai, pirmapradžiam Viešpačiui, pirminiam gimdytojui. Buveinėse, kupinose dvasinių brangakmenių, tarp milijonų troškimų medžių Jis gano karves, kurios patenkina visus norus. Jam su didžiausia pagarba ir meile nuolat tarnauja šimtai ir tūkstančiai Lakṣmī, sėkmės deivių.“

“I worship Govinda, the primeval Lord, the first progenitor, who is tending the cows fulfilling all desires in abodes filled with spiritual gems and surrounded by millions of wish-fulfilling trees. He is always served with great reverence and affection by hundreds of thousands of Lakṣmīs, or goddesses of fortune.”

„Brahma-saṁhitoje“ rašoma, kad brahmajyoti – tai spinduliai, kuriuos skleidžia aukščiausioji dvasinė planeta Goloka Vṛndāvana, kaip kad spindulius skleidžia Saulės rutulys. Neprasiskverbus pro akinantį brahmajyoti spindesį, neįmanoma pamatyti Viešpaties karalystės. Apakintas brahmajyoti šviesos, filosofas impersonalistas nemato nei Viešpaties buveinės, nei transcendentinio Jo pavidalo. Turėdamas labai menkas ir ribotas žinias, mąstytojas impersonalistas nesuvokia visų palaimingiausiojo Viešpaties Kṛṣṇos pavidalo. Todėl šioje maldoje „Śrī Īśopaniṣada“ prašo Viešpaties praskleisti akinančių brahmajyoti spindulių skraistę, kad tyras bhaktas galėtų išvysti palaimingą transcendentinį Jo pavidalą.

The brahma-jyotir is described in the Brahma-saṁhitā as the rays emanating from that supreme spiritual planet, Goloka Vṛndāvana, just as the sun’s rays emanate from the sun globe. Until one surpasses the glare of the brahma-jyotir, one cannot receive information of the land of the Lord. The impersonalist philosophers, blinded as they are by the dazzling brahma-jyotir, can realize neither the factual abode of the Lord nor His transcendental form. Limited by their poor fund of knowledge, such impersonalist thinkers cannot understand the all-blissful transcendental form of Lord Kṛṣṇa. In this prayer, therefore, Śrī Īśopaniṣad petitions the Lord to remove the effulgent rays of the brahma-jyotir so that the pure devotee can see His all-blissful transcendental form.

Pažinus beasmenį brahmajyoti, patiriamas Aukščiausiojo gėrio aspektas, o pažinus Paramātmą – visa aprėpiantį Aukščiausiojo aspektą, patiriamas dar ryškesnis prašviesėjimas. Savo akimis išvydęs Patį Dievo Asmenį, bhaktas pažįsta didžiausią gėrį spinduliuojantį Aukščiausiojo aspektą. Aukščiausioji Tiesa negali būti beasmenė, nes šioje mantroje į Ją kreipiamasi kaip į pirmapradį filosofą, visatos globėją ir geradarį. Tokia „Śrī Īśopaniṣados“ išvada. Žodis pūṣan („globėjas“) ypač reikšmingas, nes Viešpats globoja visas būtybes, o Savo bhaktams Jis ypač dėmesingas. Prasiskverbęs pro beasmenį brahmajyoti ir regėdamas Viešpaties asmenybę bei amžiną, didžiausiąjį gėrį spinduliuojantį Jo pavidalą, bhaktas visiškai suvokia Absoliučiąją Tiesą.

By realizing the impersonal brahma-jyotir, one experiences the auspicious aspect of the Supreme, and by realizing the Paramātmā, or all-pervading feature of the Supreme, one experiences an even more auspicious enlightenment. But by meeting the Personality of Godhead Himself face to face, the devotee experiences the most auspicious feature of the Supreme. Since He is addressed as the primeval philosopher and maintainer and well-wisher of the universe, the Supreme Truth cannot be impersonal. This is the verdict of Śrī Īśopaniṣad. The word pūṣan (“maintainer”) is especially significant, for although the Lord maintains all beings, He specifically maintains His devotees. After surpassing the impersonal brahma-jyotir and seeing the personal aspect of the Lord and His most auspicious eternal form, the devotee realizes the Absolute Truth in full.

„Bhagavat-sandarbhoje“ Śrīla Jīva Gosvāmis rašo: „Absoliučioji Tiesa galutinai pažįstama kaip Dievo Asmuo, nes Jis yra visagalis ir valdo visas transcendentines galias. Pažinus brahmajyoti, visa Absoliučios Tiesos galybė iki galo dar neatsiskleidžia. Taigi Brahmano pažinimas tėra dalinis Dievo Asmens pažinimas. O išminčiai, pirmasis žodžio bhagavān skiemuo (bha) turi dvi reikšmes: „tas, kuris parūpina viską“ ir „tas, kuris saugo“. Antrasis skiemuo (ga) reiškia „vadovas“, „vadas“ arba „kūrėjas“. Skiemuo vān pažymi, kad kiekviena būtybė gyvena Jame ir kad Jis gyvena kiekvienoje būtybėje. Kitaip sakant, transcendentinis garsas bhagavān reiškia neribotą išmintį, galybę, energiją, turtus, jėgą bei įtaką, ir visa tai neturi nė menkiausios materialios iliuzijos žymės.“

In his Bhagavat-sandarbha, Śrīla Jīva Gosvāmī states: “The complete conception of the Absolute Truth is realized in the Personality of Godhead because He is almighty and possesses full transcendental potencies. The full potency of the Absolute Truth is not realized in the brahma-jyotir; therefore Brahman realization is only partial realization of the Personality of Godhead. O learned sages, the first syllable of the word bhagavān (bha) has two meanings: the first is ‘one who fully maintains,’ and the second is ‘guardian.’ The second syllable (ga) means ‘guide,’ ‘leader’ or ‘creator.’ The syllable vān indicates that every being lives in Him and that He also lives in every being. In other words, the transcendental sound bhagavān represents infinite knowledge, potency, energy, opulence, strength and influence – all without a tinge of material inebriety.”

Viešpats labai rūpinasi Savo tyrais bhaktais ir padeda jiems palengva artėti prie tobulumo – meilės Dievui. Jis vadovauja Savo bhaktams ir galų gale įgyvendina tai, ko jie siekia per atsidavimo tarnystę, – dovanoja jiems Save. Nepriežastine Viešpaties malone bhaktai išvysta Jį savo akimis. Taigi Viešpats padeda Savo bhaktams patekti į aukščiausiąją dvasinę planetą Goloka Vṛndāvaną. Būdamas kūrėjas, Jis apdovanoja Savo bhaktą visomis reikalingomis ypatybėmis, kad šis galiausiai pasiektų Jį. Viešpats yra visų priežasčių priežastis, o kadangi Jis Pats Sau neturi priežasties, Jis yra pirminė priežastis. Vadinasi, apreikšdamas Savo vidinę galią, Jis semiasi džiaugsmo iš Savojo „Aš“. Išorinė galia nėra tiesioginė Jo išraiška, nes Jis išsiplečia puruṣų pavidalais ir būtent per šiuos pavidalus Jis palaiko materialųjį kosminį pasaulį. Šių ekspansijų pagalba Viešpats jį kuria, palaiko ir naikina.

The Lord fully maintains His unalloyed devotees, and He guides them progressively on the path toward devotional perfection. As the leader of His devotees, He ultimately awards the desired results of devotional service by giving Himself to them. The devotees of the Lord see the Lord eye to eye by His causeless mercy; thus the Lord helps His devotees reach the supermost spiritual planet, Goloka Vṛndāvana. Being the creator, He can bestow all necessary qualifications upon His devotees so that they can ultimately reach Him. The Lord is the cause of all causes. In other words, since there is nothing that caused Him, He is the original cause. Consequently He enjoys His own Self by manifesting His own internal potency. The external potency is not exactly manifested by Him, for He expands Himself as the puruṣas, and it is in these forms that He maintains the features of the material manifestation. By such expansions, He creates, maintains and annihilates the cosmic manifestation.

Gyvosios esybės irgi yra atskiros Viešpaties „Aš“ ekspansijos. Kai kurios iš jų, pačios norėdamos tapti viešpačiais, ima mėgdžioti Aukščiausiąjį Viešpatį, ir tada Jis leidžia joms persikelti į kosmoso kūriniją ir suteikia galimybę iki galo patenkinti savo norą valdyti gamtą. Viešpaties neatsiejamų dalelių, gyvų esybių, buvimas išjudina reiškinių pasaulį, kuriame galioja veiksmo ir atoveiksmio dėsnis. Taip gyvoms esybėms suteikiamos puikiausios galimybės valdyti materialią gamtą, tačiau pirminis valdovas vis tiek yra Pats Viešpats, apsireiškęs pilnaverčiu Savo aspektu kaip Paramātmā, Supersiela. Supersiela – tai viena iš puruṣų.

The living entities are also differentiated expansions of the Lord’s Self, and because some of them desire to be lords and imitate the Supreme Lord, He allows them to enter into the cosmic creation with the option to fully utilize their propensity to lord it over nature. Because of the presence of His parts and parcels, the living entities, the entire phenomenal world is stirred into action and reaction. Thus the living entities are given full facilities to lord it over material nature, but the ultimate controller is the Lord Himself in His plenary feature as Paramātmā, the Supersoul, who is one of the puruṣas.

Taigi tarp gyvosios esybės (ātmos) ir viską valdančio Viešpaties (Paramātmos), arba tarp sielos ir Supersielos, egzistuoja milžiniškas skirtumas. Paramātmā yra valdovas, o ātmā – pavaldinys, todėl jos nėra lygiavertės. Paramātmā ir ātmā veikia išvien, todėl Paramātmą vadina nuolatine gyvos būtybės palydove.

Thus there is a gulf of difference between the living entity (ātmā) and the controlling Lord (Paramātmā), the soul and the Supersoul. Paramātmā is the controller, and the ātmā is the controlled; therefore they are in different categories. Because the Paramātmā fully cooperates with the ātmā, He is known as the constant companion of the living being.

Visa aprėpiantis Viešpaties aspektas – tas, kuris egzistuoja visais būviais (būdravimo, miego ir potenciniu) ir iš kurio kyla jīva- śakti (gyvybės jėga) sąlygotų ir išsivadavusių sielų pavidalu, – yra žinomas Brahmano vardu. Viešpats yra ir Paramātmos, ir Brahmano šaltinis, taigi Jis – ir visų gyvų esybių, ir pačios būties pradžia. Kas tai žino, išsyk atsideda Viešpaties tarnystei. Toks tyras ir visiškai sąmoningas Viešpaties bhaktas pamilsta Jį iš visos širdies, o suėjęs draugėn su panašiais į save bhaktais, šlovina transcendentinius Viešpaties žygius, nes tam bhaktai ir tesusirenka. Tie, kurie dar nėra tokie tobuli, kaip tyri bhaktai, ir nepatyrė Viešpaties Brahmano arba Paramātmos aspektų, nesugeba deramai įvertinti tobulų bhaktų poelgių. Viešpats visada padeda tyriems bhaktams, į jų širdis įdėdamas reikiamas žinias. Taigi ypatinga Savo malone Jis išsklaido jų širdyse tvyrančius nežinojimo patamsius. Spekuliatyvieji filosofai ir yogai negali to suprasti, nes, šiaip ar taip, jie pasikliauna vien tik savo jėgomis. Kaip nurodo „Kaṭha Upaniṣada“ (1.2.23), Jį pažinti tegali tie, kuriems Viešpats jaučia prielankumą. O ypatingą prielankumą Jis dovanoja tik Savo tyriems bhaktams. Taigi „Śrī Īśopaniṣada“ kalba apie Viešpaties prielankumą, kuris peržengia brahmajyoti ribas.

The all-pervading feature of the Lord – which exists in all circumstances of waking and sleeping as well as in potential states and from which the jīva-śakti (living force) is generated as both conditioned and liberated souls – is known as Brahman. Since the Lord is the origin of both Paramātmā and Brahman, He is the origin of all living entities and all else that exists. One who knows this engages himself at once in the devotional service of the Lord. Such a pure and fully cognizant devotee of the Lord is fully attached to Him in heart and soul, and whenever such a devotee assembles with similar devotees, they have no engagement but the glorification of the Lord’s transcendental activities. Those who are not as perfect as the pure devotees – namely, those who have realized only the Brahman or Paramātmā features of the Lord – cannot appreciate the activities of the perfect devotees. The Lord always helps the pure devotees by imparting necessary knowledge within their hearts, and thus out of His special favor He dissipates all the darkness of ignorance. The speculative philosophers and yogīs cannot imagine this, because they more or less depend on their own strength. As stated in the Kaṭha Upaniṣad (1.2.23), the Lord can be known only by those whom He favors, and not by anyone else. Such special favors are bestowed upon His pure devotees only. Śrī Īśopaniṣad thus points to the favor of the Lord, which is beyond the purview of the brahma-jyotir.