TEXT 9

Tekstas

Text

kaviṁ purāṇam anuśāsitāram
aṇor aṇīyāṁsam anusmared yaḥ
sarvasya dhātāram acintya-rūpam
āditya-varṇaṁ tamasaḥ parastāt

Synonyms

kavim — visa žinantis; purāṇam — seniausias; anuśāsitāram — valdovas; anoḥ — už atomą; aṇīyāṁsam — mažesnis; anusmaret — nuolat galvoja taip; yaḥ — tas, kuris; sarvasya — visa ko; dhātāram — palaikytojas; acintya — nesuvokiamas; rūpam — kurio pavidalas; āditya-varṇam — švytintis lyg saulė; tamasaḥ — tamsai; parastāt — transcendentalus.

kavim — derjenige, der alles weiß; purāṇam — der Älteste; anuśāsitāram — der Beherrscher; aṇoḥ — als das Atom; aṇīyāṁsam — kleiner; anusmaret — denkt ständig an; yaḥ — derjenige, der; sarvasya — von allem; dhātāram — der Erhalter; acintya — unbegreiflich; rūpam — dessen Form; āditya-varṇam — leuchtend wie die Sonne; tamasaḥ — zur Dunkelheit; parastāt — transzendental.

Translation

Apie Aukščiausiąjį Viešpatį reikia mąstyti kaip apie visa žinantį, seniausią, valdovą, mažesnį už mažiausiąjį, visa ko palaikytoją, esantį aukščiau materialių sampratų, nesuvokiamą ir tą, kuris visada yra asmuo. Jis šviesus tarsi saulė ir būdamas transcendentalus yra anapus materialios gamtos.

Man sollte über die Höchste Person als denjenigen meditieren, der alles weiß, der der Älteste ist, der Meister und Beherrscher von allem, der kleiner als das Kleinste ist, jenseits aller materiellen Vorstellungen und völlig unbegreiflich, und der immer eine Person ist. Er ist leuchtend wie die Sonne, und Er ist transzendental, jenseits der materiellen Natur.

Purport

KOMENTARAS: Posmas nurodo, kaip mąstyti apie Aukščiausiąjį. Svarbiausia tai, jog Jis ne beasmenis ir nėra tuštuma. Žmogus negali medituoti tuštumą arba kažką neasmenišką, nes tai labai sunku. O štai mąstyti apie Kṛṣṇą visai nesunku, ir čia kaip tik apie tai kalbama. Visu pirma, Viešpats yra puruṣa – asmuo; kaip apie asmenį mes mąstome ir apie Rāmą, ir apie Kṛṣṇą. Šis „Bhagavad-gītos“ posmas aprašo koks iš tikrųjų yra Viešpats, ar mes galvotume apie Kṛṣṇą ar apie Rāmą. Viešpats yra kavi, t.y. Jis pažįsta praeitį, dabartį ir ateitį, todėl yra visažinantis. Jis – seniausioji asmenybė, nes yra visa ko pradžių pradžia, viskas kilo iš Jo. Be to, Jis aukščiausias visatos valdovas, žmonijos globėjas ir mokytojas. Jis mažų mažiausias. Gyvoji esybė yra didumo sulig viena dešimttūkstantąja plauko galiuko dalim, tačiau Viešpats toks nesuvokiamai mažas, kad įeina ir į šios dalelės širdį. Todėl Jis ir vadinamas mažų mažiausiu. Kaip Aukščiausiasis, Jis gali įeiti į atomą ar pačios mažiausios būtybės širdį ir, būdamas Supersiela, ją kontroliuoti. Nors labai mažas, Jis viską persmelkia ir viską palaiko. Jis palaiko visas planetų sistemas. Dažnai stebimės, kaip tokios milžiniškos planetos plauko erdvėje. Čia teigiama, kad Aukščiausiasis Viešpats Savo nesuvokiama energija palaiko visas šias milžiniškas planetas ir galaktikų sistemas. Šiuo atveju itin svarbus žodis acintya (nesuvokiamas). Dievo energija yra už mūsų patyrimo ir mąstymo ribų, todėl ir vadinama nesuvokiama (acintya). Kas tai užginčys? Viešpats persmelkia materialų pasaulį ir vis dėlto yra anapus jo. Mes nepajėgiame suvokti net materialaus pasaulio – tokio menko, lyginant jį su dvasiniu, tad kaip galima suvokti tai, kas driekiasi anapus? Acintya reiškia tai, kas yra anapus materialaus pasaulio, ko mūsų argumentai, logika ir filosofavimas nepasiekia, tai, kas nesuvokiama. Todėl išmintingi žmonės, vengdami beprasmių ginčų ir samprotavimų, turėtų pripažinti šventraščių – Vedų, „Bhagavad-gītos“ ir „Śrīmad-Bhāgavatam“ teiginius ir laikytis jų nustatytų principų. Taip žmogus įgytų supratimą.

ERLÄUTERUNG: Dieser Vers beschreibt den Vorgang der Meditation über den Höchsten. Der wichtigste Punkt ist, daß Er nicht unpersönlich oder leer ist. Man kann nicht über etwas Unpersönliches oder Leeres meditieren, und diejenigen, die es versuchen, stoßen auf viele Schwierigkeiten. Der Vorgang, an Kṛṣṇa zu denken, ist hingegen sehr einfach und wird hier praktisch beschrieben. Als erstes wird gesagt, daß der Herr puruṣa, eine Person, ist – wir denken an die Person Rāma und an die Person Kṛṣṇa. Und die Eigenschaften, die mit dieser Person verbunden sind – sei es nun Rāma oder Kṛṣṇa –, werden im vorliegenden Vers der Bhagavad-gītā beschrieben. Der Herr ist kavi, das heißt, Er kennt Vergangenheit, Gegenwart und Zukunft, und deshalb ist Er allwissend. Er ist die älteste Persönlichkeit, weil Er der Ursprung von allem ist; alles wird von Ihm geboren. Er ist auch der höchste Beherrscher des Universums, und Er ist der Erhalter und Lehrer der Menschheit. Er ist kleiner als das Kleinste. Das Lebewesen ist so klein wie der zehntausendste Teil einer Haarspitze, doch der Herr ist so unvorstellbar klein, daß Er sogar in das Herz dieses Teilchens eingehen kann. Deshalb heißt es, daß Er kleiner als das Kleinste ist. Als der Höchste kann Er in das Atom und in das Herz des Kleinsten eingehen und es als Überseele lenken. Doch obwohl Er so klein ist, ist Er alldurchdringend und erhält alles. Von Ihm werden alle Planetensysteme erhalten. Wir fragen uns oft, wie all die großen Planeten im All schweben können, doch wie hier erklärt wird, werden all diese großen Planeten und Galaxien durch die unbegreifliche Energie des Höchsten Herrn erhalten. Das Wort acintya („unbegreiflich“) ist in diesem Zusammenhang sehr bedeutsam. Gottes Energie befindet sich jenseits unseres Vorstellungsvermögens, jenseits der Dimensionen, in denen wir denken, und wird daher als unbegreiflich (acintya) bezeichnet. Wer könnte dies bestreiten? Er durchdringt die gesamte materielle Welt und ist dennoch jenseits von ihr. Wie können wir begreifen, was jenseits der materiellen Welt ist, wenn wir nicht einmal die materielle Welt begreifen, die, verglichen mit der spirituellen Welt, unbedeutend ist? Acintya bezieht sich auf das, was sich jenseits der materiellen Welt befindet, das, was unsere Argumente, unsere Logik und unsere philosophische Spekulation übersteigt, das, was unbegreiflich ist. Deshalb sollten intelligente Menschen nutzlose Argumente und Spekulationen vermeiden und akzeptieren, was in den Schriften wie den Veden, der Bhagavad-gītā und dem Śrīmad-Bhāgavatam gesagt wird, und den dort festgelegten Prinzipien folgen. Dieser Pfad wird einen zum wahren Wissen führen.