TEXT 8

Tekstas

Texte

abhyāsa-yoga-yuktena
cetasā nānya-gāminā
paramaṁ puruṣaṁ divyaṁ
yāti pārthānucintayan

Synonyms

abhyāsa-yoga — meditacijos praktika; yuktena — užsiimdamas; cetasā — protu ir intelektu; na anya-gāminā — nenuklysdamas kitur; paramam — Aukščiausiąjį; puruṣam — Dievo Asmenį; divyam — transcendentinį; yāti — tas pasiekia; pārtha — o Pṛthos sūnau; anucintayan — nuolat galvodamas apie.

abhyāsa-yoga: par la pratique du yoga; yuktena: engagé dans la méditation; cetasā: par le mental et l’intelligence; na anya-gāminā: sans les laisser dévier; paramam: Suprême; puruṣam: Dieu, la Personne; divyam: transcendantale; yāti: on atteint; pārtha: ô fils de Pṛthā; anucintayan: pensant constamment à.

Translation

Kas medituoja Mane, kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, nuolatos sutelkęs protą prisimena Mane ir neišklysta iš šito kelio, tasai, o Pārtha, tikrai Mane pasieks.

Celui qui médite sur Moi, la Personne Suprême, et toujours se souvient de Moi, sans jamais dévier, celui-là vient à Moi sans nul doute, ô Pārtha.

Purport

KOMENTARAS: Šiame posme Viešpats Kṛṣṇa pabrėžia, kaip svarbu Jį prisiminti. Prisiminimai apie Kṛṣṇą atgyja kartojant Hare Kṛṣṇa mahā- mantrą. Kartojant Aukščiausiojo Viešpaties vardus ir klausantis jų keliamų garso virpesių, darbo gauna mūsų ausys, liežuvis ir protas. Šią mistinę meditaciją praktikuoti labai lengva, Ji padeda ateiti pas Aukščiausiąjį Viešpatį. Puruṣam reiškia besimėgaujantį subjektą. Nors gyvosios esybės priklauso Aukščiausiojo Viešpaties ribinei energijai, materialia prasme jos – susiteršusios. Jos laiko save besimėgaujančiais subjektais, bet nėra aukščiausias besimėgaujantis subjektas. Čia aiškiai nurodoma, kad aukščiausias besimėgaujantis subjektas – tai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, tokiais Savo pavidalais ir pilnutiniais skleidiniais, kaip Nārāyana, Vāsudeva etc.

Dans ce verset, Kṛṣṇa insiste sur l’importance de Le garder toujours présent à l’esprit. Or, entendre et chanter le mahā-mantra Hare Kṛṣṇa, vibration sonore représentant le Seigneur Suprême, ravive en l’être le souvenir de Kṛṣṇa et occupe aussi bien le mental que l’oreille et la langue. C’est une méditation mystique, facile à pratiquer, qui nous aide à atteindre le Seigneur.

Puruṣam signifie « celui qui jouit de, qui bénéficie de ». Bien que constituant l’énergie marginale du Seigneur, l’être distinct est souillé par la matière. Il croit pouvoir jouir de tout, mais il n’est pas le bénéficiaire suprême. Il apparaît clairement ici que c’est le Seigneur, dans Ses diverses manifestations et émanations plénières (Nārāyaṇa, Vāsudeva, etc.), qui a la suprême jouissance de tout ce qui est.

Bhaktas, kartodamas Hare Kṛṣṇa, nepaliaujamai mąsto apie savo garbinimo objektą – Aukščiausiąjį Viešpatį bet kuriuo Jo aspektu: Nārāyaną, Kṛṣṇą, Rāmą etc. Nuolatinė Hare Kṛṣṇa kartojimo praktika jį apvalo, ir jos dėka gyvenimo pabaigoje jis eina į Dievo karalystę. Yogos praktika – tai meditacija į širdyje glūdinčią Supersielą. Kartojant Hare Kṛṣṇa mūsų mintys irgi bus visada sutelktos į Aukščiausiąjį Viešpatį. Protas nepastovus ir permainingas, todėl jį reikia jėga priversti mąstyti apie Kṛṣṇą. Dažnai pateikiamas toks pavyzdys: vikšras nori tapti drugeliu ir dar šį gyvenimą juo tampa. Taip ir mes, jei nuolat mąstysime apie Kṛṣṇą, be abejonės, po mirties gausime tokios pat prigimties kūną, kaip ir Kṛṣṇos.

Tout comme la méditation permet au yogī de se concentrer sur l’Âme Suprême, le chant du mantra Hare Kṛṣṇa permet au dévot de toujours fixer son esprit sur l’objet de son adoration, le Seigneur Suprême, sous l’une ou l’autre de Ses formes (Kṛṣṇa, Rāma, Nārāyaṇa). Cette pratique constante le purifie et lui permet à la fin de sa vie d’atteindre le royaume de Dieu. S’il faut ainsi imposer au mental la pensée de Kṛṣṇa, c’est qu’il est inconstant par nature. De même qu’à force de penser à se métamorphoser, la chenille se transforme en papillon dans une même vie, l’homme, à force de penser à Kṛṣṇa, est assuré d’acquérir, à la fin de sa vie, la même constitution corporelle que Lui.