TEXT 6

VERŠ 6

Tekstas

Verš

yaṁ yaṁ vāpi smaran bhāvaṁ
tyajaty ante kalevaram
taṁ tam evaiti kaunteya
sadā tad-bhāva-bhāvitaḥ

Synonyms

Synonyma

yam yam — kokią tik; vā api — išvis; smaran — atmindamas; bhāvam — būseną; tyajati — palieka; ante — gale; kalevaram — šį kūną; tam tam — panašią; eva — tikrai; eti — gauna; kaunteya — o Kuntī sūnau; sadā — visada; tat — tą; bhāva — būties būseną; bhāvitaḥ — atmindamas.

yam yam — na ktorý; vā api — práve; smaran — myslí; bhāvam — stav bytia; tyajati — opúšťa; ante — na konci; kalevaram — svoje telo; tam tam — podobne; eva — určite; eti — dostane; kaunteya — ó, syn Kuntī; sadā — vždy; tat — ten; bhāva — stav bytia; bhāvitaḥ — myslí.

Translation

Překlad

Kokią būseną atsimins paliekantis kūną žmogus, o Kuntī sūnau, į tokią būtinai ir pateks.

Každý dosiahne práve ten stav bytia, na ktorý myslí, keď opúšťa svoje telo, ó, syn Kuntī.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Čia aiškinama, kaip lemiamą mirties akimirką kinta žmogaus būtis. Žmogus, kuris gyvenimo pabaigoje palieka savo kūną galvodamas apie Kṛṣṇą, pasiekia transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties gamtą. Netiesa, jog tas, kuris galvoja ne apie Kṛṣṇą, irgi pasiekia tyrą transcendentinį būvį. Tai reikia labai gerai įsidėmėti. Kaip mirties metu išlaikyti tinkamą proto būklę? Mahārāja Bharata buvo didi asmenybė, tačiau mirties akimirką galvojo apie elnią, ir kitą gyvenimą gavo elnio kūną. Būdamas elniu Mahārāja Bharata prisiminė savo ankstesnį gyvenimą, tačiau elnio kūno jau negalėjo atsikratyti. Žinoma, mūsų mintys, susikaupusios per visą gyvenimą, lems tai, apie ką mes mąstysime mirties akimirką – taigi šiame gyvenime kuriame sau kitą. Jei dabar žmogus gyvena valdomas dorybės guṇos, nuolatos galvoja apie Kṛṣṇą, tai ir prieš mirtį Jį atsimins. Tatai padės jam persikelti į transcendentinę Kṛṣṇos būtį. Jei žmogus pasinėręs į transcendentinę tarnystę Kṛṣṇai, kitas jo kūnas bus transcendentinis (dvasinis), o ne materialus. Todėl kartoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare yra geriausias būdas sėkmingai pakeisti būties būvį gyvenimo pabaigoje.

Tento verš vysvetľuje zmenu povahy v kritickom okamihu smrti. Človek, ktorý na konci svojho života opustí telo a myslí pritom na Kṛṣṇu, sa dostane do transcendentálneho sídla Najvyššieho Pána, no nedá sa povedať, že by človek, ktorý myslí na niečo iné, než na Kṛṣṇu, dosiahol rovnakú úroveň. Toto je veľmi dôležité a mali by sme tomu venovať zvýšenú pozornosť. Ako môže človek zomrieť s mysľou v dokonalom rozpoložení? Mahārāja Bharata, hoci bol veľký oddaný, myslel v okamihu smrti na srnca a v ďalšom živote sa narodil ako srnec. Mal však také šťastie, že si pamätal činy z predchádzajúceho života. Súhrnný výsledok všetkých myšlienok a konania v tomto živote ovplyvňuje myšlienky v momente smrti; preto činnosti v tomto živote rozhodujú o budúcom vtelení. Ak človek teraz žije v kvalite dobra a stále myslí na Kṛṣṇu, umožní mu to myslieť na Kṛṣṇu aj v okamihu smrti, čo mu pomôže dosiahnuť transcendentálnu úroveň. Keď je človek transcendentálne pohrúžený v službe Kṛṣṇovi, jeho ďalšie telo bude duchovné, nie hmotné. Preto je spievanie Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare najlepším spôsobom, ako úspešne zmeniť hmotný život na duchovný.