TEXT 6

Tekstas

Texte

yaṁ yaṁ vāpi smaran bhāvaṁ
tyajaty ante kalevaram
taṁ tam evaiti kaunteya
sadā tad-bhāva-bhāvitaḥ

Synonyms

yam yam — kokią tik; vā api — išvis; smaran — atmindamas; bhāvam — būseną; tyajati — palieka; ante — gale; kalevaram — šį kūną; tam tam — panašią; eva — tikrai; eti — gauna; kaunteya — o Kuntī sūnau; sadā — visada; tat — tą; bhāva — būties būseną; bhāvitaḥ — atmindamas.

yam yam: quel que; vā api: que ce soit; smaran: se souvenant; bhāvam: état; tyajati: abandonne; ante: à la fin; kalevaram: ce corps; tam tam: similaire; eva: certes; eti: reçoit; kaunteya: ô fils de Kuntī; sadā: toujours; tat: ce; bhāva: état; bhāvitaḥ: se souvenant.

Translation

Kokią būseną atsimins paliekantis kūną žmogus, o Kuntī sūnau, į tokią būtinai ir pateks.

Ô fils de Kuntī, l’état de conscience dont on conserve le souvenir à l’instant de quitter le corps détermine la condition d’existence future.

Purport

KOMENTARAS: Čia aiškinama, kaip lemiamą mirties akimirką kinta žmogaus būtis. Žmogus, kuris gyvenimo pabaigoje palieka savo kūną galvodamas apie Kṛṣṇą, pasiekia transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties gamtą. Netiesa, jog tas, kuris galvoja ne apie Kṛṣṇą, irgi pasiekia tyrą transcendentinį būvį. Tai reikia labai gerai įsidėmėti. Kaip mirties metu išlaikyti tinkamą proto būklę? Mahārāja Bharata buvo didi asmenybė, tačiau mirties akimirką galvojo apie elnią, ir kitą gyvenimą gavo elnio kūną. Būdamas elniu Mahārāja Bharata prisiminė savo ankstesnį gyvenimą, tačiau elnio kūno jau negalėjo atsikratyti. Žinoma, mūsų mintys, susikaupusios per visą gyvenimą, lems tai, apie ką mes mąstysime mirties akimirką – taigi šiame gyvenime kuriame sau kitą. Jei dabar žmogus gyvena valdomas dorybės guṇos, nuolatos galvoja apie Kṛṣṇą, tai ir prieš mirtį Jį atsimins. Tatai padės jam persikelti į transcendentinę Kṛṣṇos būtį. Jei žmogus pasinėręs į transcendentinę tarnystę Kṛṣṇai, kitas jo kūnas bus transcendentinis (dvasinis), o ne materialus. Todėl kartoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare yra geriausias būdas sėkmingai pakeisti būties būvį gyvenimo pabaigoje.

Kṛṣṇa explique dans ce verset comment se modifie notre condition de vie au moment critique de la mort. Celui qui à la fin de sa vie quitte son corps en pensant à Kṛṣṇa aura la même nature transcendantale que le Seigneur, ce qui ne sera absolument pas le cas de celui qui mourra en pensant à toute autre chose qu’à Dieu. C’est là un point fondamental: savoir mourir avec la condition mentale appropriée. Mahārāja Bharata, qui était pourtant un personnage illustre, pensa à un cerf dans ses derniers instants. Aussi fut-il obligé dans sa vie suivante de revêtir la forme d’un cerf, en gardant toutefois le souvenir de son existence passée.

Nos pensées à l’instant de la mort sont déterminées par la somme des pensées de notre vie entière; c’est donc notre existence présente qui détermine notre vie future. Une vie inspirée par la vertu et centrée sur la pensée de Kṛṣṇa nous permettra de nous souvenir de Lui à l’instant de la mort. Cela nous aidera à atteindre l’état transcendantal qui est le Sien. Ainsi, spirituellement absorbés dans le service de Kṛṣṇa dans cette vie, nous obtiendrons, en quittant notre enveloppe actuelle, un corps spirituel, et non plus matériel. Le chant du mantra Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa Kṛṣṇa Kṛṣṇa Hare Hare / Hare Rāma Hare Rāma Rāma Rāma Hare Hare est donc le meilleur moyen de quitter son corps dans l’état d’esprit idéal.