TEXT 22

Tekstas

Texte

puruṣaḥ sa paraḥ pārtha
bhaktyā labhyas tv ananyayā
yasyāntaḥ-sthāni bhūtāni
yena sarvam idaṁ tatam

Synonyms

puruṣaḥ — Aukščiausiasis Asmuo; saḥ — Jis; paraḥ — Aukščiausiasis, už kurį nėra nieko aukštesnio; pārtha — o Pṛthos sūnau; bhaktya — pasiaukojimo tarnyste; labhyaḥ — gali būti pasiektas; tu — tačiau; ananyayā — besąlygiška, nenukrypstama; yasya — kurio; antaḥ-sthāni — viduje; bhūtāni — visa ši materiali kūrinija; yena — kurio; sarvam — visa; idam — ką tik mes galime pamatyti; tatam — persmelkta.

puruṣaḥ: la Personne Suprême; saḥ: Lui; paraḥ: l’Être Suprême, à qui personne n’est supérieur; pārtha: ô fils de Pṛthā; bhaktyā: par le service de dévotion; labhyaḥ: peut être obtenu; tu: mais; ananyayā: sans mélange, sans déviation; yasya: qui; antaḥ-sthāni: dans; bhūtāni: toute la manifestation matérielle; yena: par qui; sarvam: tout; idam: quoi que l’on voie; tatam: est pénétré.

Translation

Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, už kurį nieko nėra aukštesnio, galima pasiekti tik per besąlygišką pasiaukojimą. Nors Jis ir neapleidžia Savo buveinės, Jis persmelkia viską ir viskas glūdi Jame.

La dévotion pure permet d’atteindre Dieu, la Personne Suprême, Lequel est supérieur à tous, ô fils de Pṛthā. Bien qu’Il vive toujours en Son royaume, Il pénètre en toute chose, et en Lui tout repose.

Purport

KOMENTARAS: Posmas aiškiai sako, kad aukščiausias tikslas – Aukščiausiojo Asmens Kṛṣṇos buveinė, iš kurios negrįžtama. „Brahma-saṁhitā“ aukščiausią buveinę vadina ānanda-cinmaya-rasa kraštu, kur viskas trykšta dvasine palaima. Visa jos įvairovė turi dvasinės palaimos kokybę – joje nėra nieko materialaus. Ta įvairovė – tai Paties Aukščiausiojo Dievo dvasinė ekspansija, nes, kaip jau buvo aiškinta septintame skyriuje, ji sudaryta tik iš dvasinės energijos. O materialųjį pasaulį Viešpats persmelkia Savo materialia energija, nors Savo aukščiausios buveinės Jis niekada neapleidžia. Taigi Savo dvasinės ir materialios energijos dėka Jis esti visur – tiek materialiose, tiek dvasinėse visatose. Yasyāntaḥ-sthāni reiškia, kad Jis palaiko viską, kas egzistuoja Jo dvasinėje ir materialioje energijose. Tomis dviem energijomis Viešpats persmelkia viską.

Ce verset dit nettement que la destination ultime, le lieu d’où l’on ne revient pas, est la demeure de Kṛṣṇa, la Personne Suprême. Lieu, ajoute la Brahma-saṁhitā, où tout est félicité spirituelle (ānanda-cinmaya-rasa). Les formes variées qu’on y trouve sont constituées de félicité spirituelle – rien n’y est matériel. Cette diversité est une émanation du Seigneur Suprême, car, comme l’enseignait le septième chapitre, tout y est fait d’énergie spirituelle. C’est là que réside éternellement le Seigneur, bien qu’Il soit également omniprésent dans notre univers à travers Son énergie matérielle. Il est donc partout simultanément, tant dans les univers matériel que spirituel, par le biais de Ses deux énergies. Yasyāntaḥ-sthāni signifie que tout est en lui, en Son énergie matérielle ou spirituelle.

Posmo žodis bhaktyā nurodo, kad įžengti į aukščiausią Kṛṣṇos buveinę arba į nesuskaitomas Vaikuṇṭhos planetas galima tik bhakti – pasiaukojimo tarnystės dėka. Joks kitas procesas nepadės pasiekti tos aukščiausios buveinės. Vedos („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 3.2) irgi aprašo Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir aukščiausią buveinę. Eko vaśī sarva-gaḥ kṛṣṇaḥ. Toje buveinėje viešpatauja vienas vienintelis Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Jo vardas – Kṛṣṇa. Jis – visų maloningiausia Dievybė, ir nors Jis ten vienas, tačiau išsiskleidžia milijonais pilnaverčių skleidinių. Vedos lygina Viešpatį su medžiu, kuris išlikdamas vienoje vietoje nokina daugybę vaisių, žydi ir keičia lapus. Pilnutinės Viešpaties ekspansijos, valdančios Vaikuṇṭhos planetas, yra keturrankės ir žinomos daugeliu vardų – Puruṣottama, Trivikrama, Keśava, Mādhava, Aniruddha, Hṛṣīkeśa, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna, Śrīdhara, Vāsudeva, Dāmodara, Janārdana, Nārāyaṇa, Vāmana, Padmanābha etc.

Ce verset rappelle en outre avec le mot bhaktyā que seule la bhakti, le service de dévotion, peut donner accès aux planètes Vaikuṇṭhas ou à la demeure suprême du Seigneur. Dans la Gopāla-tāpanī Upaniṣad (3.1.21) les Védas décrivent la Personne Divine et Son séjour suprême: eko vaśī sarva-gaḥ kṛṣṇaḥ. Dans le royaume spirituel, il n’existe qu’un seul et unique Dieu, Divinité miséricordieuse suprême, dont le nom est Kṛṣṇa. Mais pour régner sur chacune de ces planètes Il S’est multiplié en des milliards de manifestations plénières, toutes dotées de quatre bras et portant différents noms: Puruṣottama, Trivikrama, Keśava, Mādhava, Aniruddha, Hṛṣīkeśa, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna, Śrīdhara, Vāsudeva, Dāmodara, Janārdana, Nārāyaṇa, Vāmana, Padmanābha, etc. Les Védas comparent le Seigneur à un arbre portant toute une variété de fruits, de fleurs et de feuilles.

„Brahma-saṁhitā“ (5.37) taip pat liudija, kad Viešpats, nors ir visada yra aukščiausioje buveinėje, Goloka Vṛndāvanoje, persmelkia viską, todėl viskas eina savo vaga (goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtah). Kaip sakoma Vedose („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.8): parāsya śaktir vividhaiva śrūyate/ svābhāvikī jñāna-bala-kriyā ca – nors Aukščiausiasis Viešpats yra labai toli, per Savo plačiai išsidriekusias energijas Jis sistemingai ir be mažiausio trūkumo tvarko visą materialų kosmosą.

La Brahma-saṁhitā (5.37) confirme elle aussi que tout en résidant dans Sa demeure suprême, Goloka Vṛndāvana, le Seigneur est partout présent pour veiller à la bonne marche de l’univers entier (goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ). Comme l’indiquent les Védas (Śvetāśvatara Upaniṣad 6.8): parāsya śaktir vividhaiva śrūyate/svābhāvikī jñāna-bala-kriyā ca – bien que le Seigneur soit très loin, en raison de leur extraordinaire omniprésence, Ses énergies régissent de façon systématique et sans la moindre erreur l’entière manifestation cosmique.