Skip to main content

TEXT 22

TEXT 22

Tekstas

Texto

puruṣaḥ sa paraḥ pārtha
bhaktyā labhyas tv ananyayā
yasyāntaḥ-sthāni bhūtāni
yena sarvam idaṁ tatam
puruṣaḥ sa paraḥ pārtha
bhaktyā labhyas tv ananyayā
yasyāntaḥ-sthāni bhūtāni
yena sarvam idaṁ tatam

Synonyms

Palabra por palabra

puruṣaḥ — Aukščiausiasis Asmuo; saḥ — Jis; paraḥ — Aukščiausiasis, už kurį nėra nieko aukštesnio; pārtha — o Pṛthos sūnau; bhaktya — pasiaukojimo tarnyste; labhyaḥ — gali būti pasiektas; tu — tačiau; ananyayā — besąlygiška, nenukrypstama; yasya — kurio; antaḥ-sthāni — viduje; bhūtāni — visa ši materiali kūrinija; yena — kurio; sarvam — visa; idam — ką tik mes galime pamatyti; tatam — persmelkta.

puruṣaḥ — la Personalidad Suprema; saḥ — Él; paraḥ — el Supremo, el más grande de todos; pārtha — ¡oh, hijo de Pṛthā!; bhaktyā — por medio del servicio devocional; labhyaḥ — que puede conseguirse; tu — pero; ananyayā — puro, sin desviación; yasya — a quien; antaḥ-sthāni — dentro; bhūtāni — toda esta manifestación material; yena — por quien; sarvam — todo; idam — todo lo que podamos ver; tatam — está imbuido.

Translation

Traducción

Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, už kurį nieko nėra aukštesnio, galima pasiekti tik per besąlygišką pasiaukojimą. Nors Jis ir neapleidžia Savo buveinės, Jis persmelkia viską ir viskas glūdi Jame.

A la Suprema Personalidad de Dios, quien es más grande que todos, se lo consigue mediante la devoción pura. Aunque Él se encuentra en Su morada, es omnipresente, y todo está situado dentro de Él.

Purport

Significado

KOMENTARAS: Posmas aiškiai sako, kad aukščiausias tikslas – Aukščiausiojo Asmens Kṛṣṇos buveinė, iš kurios negrįžtama. „Brahma-saṁhitā“ aukščiausią buveinę vadina ānanda-cinmaya-rasa kraštu, kur viskas trykšta dvasine palaima. Visa jos įvairovė turi dvasinės palaimos kokybę – joje nėra nieko materialaus. Ta įvairovė – tai Paties Aukščiausiojo Dievo dvasinė ekspansija, nes, kaip jau buvo aiškinta septintame skyriuje, ji sudaryta tik iš dvasinės energijos. O materialųjį pasaulį Viešpats persmelkia Savo materialia energija, nors Savo aukščiausios buveinės Jis niekada neapleidžia. Taigi Savo dvasinės ir materialios energijos dėka Jis esti visur – tiek materialiose, tiek dvasinėse visatose. Yasyāntaḥ-sthāni reiškia, kad Jis palaiko viską, kas egzistuoja Jo dvasinėje ir materialioje energijose. Tomis dviem energijomis Viešpats persmelkia viską.

Aquí se afirma claramente que el destino supremo, del cual no hay regreso, es la morada de Kṛṣṇa, la Persona Suprema. La Brahma-saṁhitā describe esa morada suprema como ānanda-cinmaya-rasa, un lugar en el que todo está colmado de bienaventuranza espiritual. Toda la variedad que ahí se manifiesta es de la calidad de la bienaventuranza espiritual: ahí nada es material. Esa variedad se expande como la expansión espiritual de la propia Divinidad Suprema, pues la manifestación que hay ahí procede totalmente de la energía espiritual, tal como se explica en el capítulo siete. En lo que respecta a este mundo material, aunque el Señor siempre está en Su morada suprema, no obstante Él es omnipresente mediante Su energía material. De modo que, mediante Sus energías materiales y espirituales, Él está presente en todas partes —tanto en el universo material como en el espiritual—. Yasyāntaḥ-sthāni significa que todo se sustenta dentro de Él, o bien dentro de Su energía espiritual, o dentro de Su energía material. El Señor es omnipresente mediante esas dos energías.

Posmo žodis bhaktyā nurodo, kad įžengti į aukščiausią Kṛṣṇos buveinę arba į nesuskaitomas Vaikuṇṭhos planetas galima tik bhakti – pasiaukojimo tarnystės dėka. Joks kitas procesas nepadės pasiekti tos aukščiausios buveinės. Vedos („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 3.2) irgi aprašo Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir aukščiausią buveinę. Eko vaśī sarva-gaḥ kṛṣṇaḥ. Toje buveinėje viešpatauja vienas vienintelis Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Jo vardas – Kṛṣṇa. Jis – visų maloningiausia Dievybė, ir nors Jis ten vienas, tačiau išsiskleidžia milijonais pilnaverčių skleidinių. Vedos lygina Viešpatį su medžiu, kuris išlikdamas vienoje vietoje nokina daugybę vaisių, žydi ir keičia lapus. Pilnutinės Viešpaties ekspansijos, valdančios Vaikuṇṭhos planetas, yra keturrankės ir žinomos daugeliu vardų – Puruṣottama, Trivikrama, Keśava, Mādhava, Aniruddha, Hṛṣīkeśa, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna, Śrīdhara, Vāsudeva, Dāmodara, Janārdana, Nārāyaṇa, Vāmana, Padmanābha etc.

Entrar en la suprema morada de Kṛṣṇa, o los innumerables planetas Vaikuṇṭha, solo es posible por medio del bhakti, el servicio devocional, tal como se indica aquí claramente con la palabra bhaktyā. Ningún otro proceso puede ayudarlo a uno a llegar a esa morada suprema. Los Vedas (Gopāla-tāpanī Upaniṣad 1.21) también describen la morada suprema y a la Suprema Personalidad de Dios. Eko vaśī sarva-gaḥ kṛṣṇaḥ. En esa morada solo hay una Suprema Personalidad de Dios, cuyo nombre es Kṛṣṇa. Él es la Deidad misericordiosa y suprema, y aunque se encuentra ahí como único, se ha expandido en forma de millones y millones de expansiones plenarias. Los Vedas dicen que el Señor es como un árbol, que, aunque está fijo, produce muchas variedades de frutos, flores y hojas que cambian. Las expansiones plenarias del Señor que presiden en los planetas Vaikuṇṭha tienen cuatro brazos, y se las conoce por una variedad de nombres: Puruṣottama, Trivikrama, Keśava, Mādhava, Aniruddha, Hṛṣīkeśa, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna, Śrīdhara, Vāsudeva, Dāmodara, Janārdana, Nārāyaṇa, Vāmana, Padmanābha, etc.

„Brahma-saṁhitā“ (5.37) taip pat liudija, kad Viešpats, nors ir visada yra aukščiausioje buveinėje, Goloka Vṛndāvanoje, persmelkia viską, todėl viskas eina savo vaga (goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtah). Kaip sakoma Vedose („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.8): parāsya śaktir vividhaiva śrūyate/ svābhāvikī jñāna-bala-kriyā ca – nors Aukščiausiasis Viešpats yra labai toli, per Savo plačiai išsidriekusias energijas Jis sistemingai ir be mažiausio trūkumo tvarko visą materialų kosmosą.

La Brahma-saṁhitā (5.37) también confirma que, aunque el Señor siempre está en la morada suprema, Goloka Vṛndāvana, Él es omnipresente, por lo cual todo se lleva a cabo como debe ser (goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ). Como se declara en los Vedas (Śvetāśvatara Upaniṣad 6.8): parāsya śaktir vividhaiva śrūyate/ svābhāvikī jñāna-bala-kriyā ca, las energías del Señor Supremo son tan expansivas que, aunque Él está sumamente lejos, ellas, sistemáticamente y sin ninguna falla, conducen todo en la manifestación cósmica.