TEXT 15

Tekstas

Tekst

mām upetya punar janma
duḥkhālayam aśāśvatam
nāpnuvanti mahātmānaḥ
saṁsiddhiṁ paramāṁ gatāḥ

Synonyms

mām — pas Mane; upetya — atėjusios; punaḥ — vėl; janma — gimimą; duḥkha-ālayam — kančių vietą; aśāśvatam — laikiną; na — niekada; āpnuvanti — gauna; mahā-ātmānaḥ — didžiosios sielos; saṁsiddhim — tobulumą; paramām — aukščiausią; gataḥ — pasiekusios.

mām — Mind; upetya — saavutades; punaḥ — uuesti; janma — sünd; duḥkha-ālayam — kannatusi täis paika; aśāśvatam — ajalikku; na — mitte kunagi; āpnuvanti — jõuavad; mahā-ātmānaḥ — suured hinged; saṁsiddhim — täiuslikkuse; paramām — lõpliku; gatāḥ — olles saavutanud.

Translation

Pas Mane atėjusios didžiosios sielos, pasiaukoję Man yogai, niekada nebegrįžta į šį laikiną, kančių perpildytą pasaulį, nes jie pasiekė aukščiausią tobulumą.

Olles jõudnud Minuni, ei pöördu suured hinged – Minule pühendunud joogid – kunagi tagasi siia kannatusi täis ajalikku maailma, sest nad on saavutanud kõrgeima täiuslikkuse.

Purport

KOMENTARAS: Laikinas materialus pasaulis – tai kančių, kurias sukelia gimimas, senatvė, ligos ir mirtis, viešpatija, todėl suprantama, kad pasiekusiam tobulumą ir atėjusiam į aukščiausią planetą, Kṛṣṇaloką, Goloką Vṛndāvaną, nekyla noras sugrįžti. Vedų raštuose aukščiausia planeta vadinama avyakta, akṣara ir paramā gati, kitaip sakant, ši planeta yra anapus materialaus matymo ir nenusakoma, tačiau ji yra aukščiausias tikslas ir vieta, skirta mahātmoms (didžiosioms sieloms). Transcendentinę žinią mahātmos gauna iš dvasiškai susivokusių bhaktų ir, įsisąmonindamos Kṛṣṇą, tolydžio plėtoja pasiaukojimo tarnystę. Jos taip pasineria į transcendentinę tarnystę, kad jau nebenori nei pasikelti į kurią iš materialių planetų, nei eiti į kokią nors dvasinę planetą. Jos ilgisi vien tik Kṛṣṇos, trokšta bendrauti su Juo ir nenori nieko daugiau. Toks yra aukščiausias gyvenimo tobulumas. Posmas kalba būtent apie personalistus – Aukščiausiojo Viešpaties Kṛṣṇos bhaktus. Kṛṣṇą įsisąmoninę bhaktai pasiekia aukščiausią gyvenimo tobulumą. Kitaip sakant, jie – pačios iškiliausios sielos.

Kuna see ajalik materiaalne maailm on täis kannatusi sünni, vanaduse, haiguste ja surma näol, ei soovi see, kes on saavutanud kõrgeima täiuslikkuse ning jõudnud kõrgeimale planeedile, Kṛṣṇalokale ehk Goloka Vṛndāvanale, loomulikult enam siia tagasi pöörduda. Kõrgeimat planeeti kirjeldatakse vedakirjanduses sõnadega avyakta, akṣara ja paramā gati. Teisisõnu öeldes tähendab see seda, et too planeet jääb väljapoole meie materiaalseid teadmisi. See on meie jaoks seletamatu, kuid see on mahātmāde (suurte hingede) kõrgeim eesmärk. Mahātmād kuulavad transtsendentaalseid sõnumeid eneseteadvustamiseni jõudnud pühendunutelt ning arendavad nende abil järk-järgult pühendunud teenimist Kṛṣṇa teadvuses. Nad süvenevad sedavõrd Jumala transtsendentaalsesse teenimisse, et ei ihalda enam tõusmist ühelegi materiaalsele planeedile – õigupoolest, nad ei ihalda isegi tõusmist ühelegi vaimsele planeedile. Nad tahavad üksnes Kṛṣṇat ja Kṛṣṇaga suhtlemist, ei midagi muud. See on elu kõrgeim täiuslikkus. Selles värsis tuuakse esile Kõigekõrgema Jumala, Kṛṣṇa, personalistidest pühendunud. Need pühendunud saavutavad Kṛṣṇa teadvuses elu kõrgeima eesmärgi. Teisisõnu öeldes on nad kõrgeimad hinged.