TEXT 12

Tekstas

Tekst

sarva-dvārāṇi saṁyamya
mano hṛdi nirudhya ca
mūrdhny ādhāyātmanaḥ prāṇam
āsthito yoga-dhāraṇām

Synonyms

sarva dvārāṇi — visus kūno vartus; saṁyamya — suvaldžius; manaḥ — protą; hṛdi — širdyje; nirudhya — uždarius; ca — taip pat; mūrdhni — viršugalvyje; ādhāya — sutelkus; ātmanaḥ — sielos; prāṇam — gyvybės orą; āsthitaḥ — esama; yoga-dhāraṇām — yogos būsenoje.

sarva-dvārāṇi — kõiki keha uksi; saṁyamya — kontrollides; manaḥ — mõistus; hṛdi — südames; nirudhya — sulgedes; ca — samuti; mūrdhni — pealael; ādhāya — fikseerides; ātmanaḥ — hinge; prāṇam — eluõhu; āsthitaḥ — asetsedes; yoga-dhāraṇām — joogi seisundis.

Translation

Yogos būsena – tai atsiribojimas nuo juslinės veiklos. Užvėrus visus juslių vartus ir sutelkus protą širdyje, o gyvybės orą – viršugalvyje, panyrama į yogą.

Jooga tähendab kõikidest meelelistest tegevustest lahti ütlemist. Sulgedes kõik meelte uksed ning fikseerides mõistuse südamele ja eluõhu pealaele, kinnistab inimene end joogas.

Purport

KOMENTARAS: Norint praktikuoti yogą, kurią siūlo šis posmas, visų pirma reikia atsitverti nuo visų juslinių malonumų. Šis metodas vadinamas pratyāhāra, t.y. juslių atitraukimu nuo jų objektų. Jutimo organus, kurie skirti pažinimui – akis, ausis, nosį, liežuvį ir lytėjimo organus – reikia tvirtai suimti į rankas ir neleisti jiems tenkintis. Tokiu būdu protas sutelkiamas į širdyje glūdinčią Supersielą, o gyvybės jėga pakeliama į viršugalvį. Šeštame skyriuje šis procesas aprašytas išsamiai, bet kaip jau minėta, mūsų laikais ši praktika vargu ar įgyvendinama. Geriausias metodas – tai Kṛṣṇos sąmonė. Jei žmogus sugeba visą laiką išlaikyti į Kṛṣṇą sutelktą protą ir pasiaukojęs Jam tarnauja, jam nesunku išbūti nesudrumsčiamame transcendentiniame transe, arba samādhi.

Et praktiseerida joogat siin soovitatud viisil, peab joogi sulgema esmalt kõik meelenaudingute juurde viivad uksed. Sellist praktikat nimetatakse pratyāhāraks ehk meelte lahutamiseks meelte ihaldusobjektidest. Teadmiste hankimiseks mõeldud meeleorganid (silmad, kõrvad, nina, keel ja kompimismeel) tuleb hoida täielikult enese kontrolli all, laskmata neil tegutseda enese rahuldamiseks. Sel moel keskendatakse mõistus Ülihingele südames ning elujõud tõstetakse pealaele. Seda protsessi kirjeldatakse üksikasjalikult kuuendas peatükis. Kuid nagu eespool mainitud, pole selle meetodi järgimine käesoleval ajastul praktiline. Parim meetod on Kṛṣṇa teadvus. Kui inimene suudab fikseerida oma mõistuse Kṛṣṇale, Teda pühendunult teenides, siis suudab ta väga lihtsalt püsida häirimatus transtsendentaalses transi ehk samādhi seisundis.