TEXT 7

VERŠ 7

Tekstas

Verš

mattaḥ parataraṁ nānyat
kiñcid asti dhanañ-jaya
mayi sarvam idaṁ protaṁ
sūtre maṇi-gaṇā iva

Synonyms

Synonyma

mattaḥ — už Mane; para-taram — aukštesnis; na — ne; anyat kiñcit — kas nors kitas; asti — yra; dhanañjaya — o turtų užkariautojau; mayi — Manyje; sarvam — visa, kas gali būti; idam — ką matome; protam — suverta; sūtre — ant siūlo; maṇi-gaṇāḥ — perlai; iva — lyg.

mattaḥ — nado Mnou; para-taram — vyššie; na — nie; anyat kiñcit — hocičo; asti — je; dhanañjaya — ó, dobyvateľ bohatstva; mayi — na Mne; sarvam — všetko, čo jestvuje; idam — toto; protam — navlečené; sūtre — na šnúre; maṇi-gaṇāḥ — perly; iva — ako.

Translation

Překlad

O turtų užkariautojau, nėra tiesos, aukštesnės už Mane. Viską laikau Aš, kaip suvertus perlus laiko siūlas.

Ó, Dhanañjaya, niet nič vyššieho nado Mnou. Všetko na Mne spočíva ako perly navlečené na šnúre.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Dažnai ginčijamasi, ar Aukščiausioji Absoliuti Tiesa yra beasmenė, ar Ji – asmenybė. Kai dėl „Bhagavad-gītos“, tai ji teigia, jog Absoliuti Tiesa – Dievo Asmuo, Śrī Krṣṇa, ir tai patvirtina kiekviena jos eilutė. Būtent šis posmas pabrėžia, jog Absoliuti Tiesa – asmenybė. Kad Dievo Asmuo yra Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, tvirtina ir „Brahma- saṁhitā“: īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ; Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, Dievo Asmuo, yra Viešpats Kṛṣṇa. Jis – pirmapradis Viešpats, viso džiaugsmo šaltinis, Govinda, amžinas neišsenkančios palaimos ir žinojimo pavidalas. Šie autoritetingi šaltiniai neleidžia abejoti, kad Absoliuti Tiesa – tai Aukščiausiasis Asmuo, visų priežasčių priežastis. Tačiau impersonalistai ginčija tą teiginį, remdamiesi Vedų tekstu iš „Śvetāśvatara Upaniṣados“ (3.10): tato yad uttarataraṁ tad arūpam anāmayam / ya etad vidur amṛtās te bhavanti athetare duḥkham evāpiyanti. „Materialiame pasaulyje aukščiausiu tarp pusdievių, žmonių bei žemesniųjų būtybių – gyvūnų yra Brahmā, pirmapradė visatos gyvoji esybė. Tačiau virš Brahmos driekiasi Transcendencija, neturinti materialaus pavidalo ir nesuteršta materijos nešvarybių. Kiekvienas, Ją pažinęs, tampa transcendentalus, tačiau Jos nepažinusieji pasmerkti materialaus pasaulio kančioms.“

Spor, či je Najvyššia Absolútna Pravda osobná či neosobná, je bežný. Bhagavad-gītā však nezvratne dokazuje, že Absolútna Pravda je Śrī Kṛṣṇa, Najvyššia Božská Osobnosť. Túto skutočnosť potvrdzujú mnohé verše. Predovšetkým je tu zdôraznené, že Absolútna Pravda je osoba. Potvrdzuje to aj Brahma-saṁhitā (5.1): īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇa sac-cid-ānanda-vigrahaḥ. „Najvyššia Absolútna Pravda je Najvyšší Pán, Śrī Kṛṣṇa, Govinda, ktorý je prvotným Pánom a zdrojom všetkých radostí. Jeho podoba je večná, plná poznania a blaženosti.“ Tieto autoritatívne výroky nemôžu nechať nikoho v pochybnostiach o tom, že Absolútna Pravda je Najvyššia Osoba, príčina všetkých príčin. Impersonalisti obyčajne stavajú svoje argumenty na vedskom výroku, ktorý je vyjadrený vo Śvetāśvatara Upaniṣade (3.10): tato yad uttarataraṁ tad arūpam anāmayam/ ya etad vidur amṛtās te bhavanti athetare duḥkham evāpiyanti. „Prvou bytosťou hmotného vesmíru je Brahmā, najvyšší zo všetkých polobohov, ľudí a zvierat. Nad Brahmom je však Transcendencia, ktorá nemá žiadnu hmotnú podobu a je bez akéhokoľvek hmotného znečistenia. Kto túto Transcendenciu spozná, stane sa tiež transcendentálnym. No kto Ju nezrealizuje, bude sa i naďalej trápiť v hmotnom svete.“

Impersonalistai ypač akcentuoja žodį arūpam. Tačiau arūpam nereiškia „beasmenis“. Šis žodis nurodo transcendentinį amžinybės, palaimos ir žinojimo pavidalą – kaip jį apibūdina aukščiau pateikta citata iš „Brahma- saṁhitos“. Kiti „Śvetāśvatara Upaniṣados“ (3.8.9) posmai pagrindžia šį teiginį tokiais žodžiais:

V tomto verši kladú impersonalisti veľký dôraz na slovo arūpam. Slovo arūpam však v tomto verši neznamená „neosobný, bez tvaru“. Len naznačuje, že Absolútna Pravda nemá žiadnu hmotnú podobu, pretože Jej podoba je večná, plná poznania a blaženosti, ako to opisuje vyššie citovaný verš z Brahma-saṁhity. Potvrdzujú to aj ďalšie verše vo Śvetāśvatara Upaniṣade (3.8-9):

vedāham etaṁ puruṣaṁ mahāntam
āditya-varṇaṁ tamasaḥ parastāt
tam eva viditvāti mṛtyum eti
nānyaḥ panthā vidyate ’yanāya

yasmāt paraṁ nāparam asti kiñcid
yasmān nāṇīyo no jyāyo ’sti kiñcit
vṛkṣa iva stabdho divi tiṣṭhaty ekas
tenedaṁ pūrṇaṁ puruṣeṇa sarvam

„Aš pažįstu Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Tą, kuris yra transcendentalus visoms iš tamsybės gimusioms materialioms sampratoms. Tik Jį suvokusieji gali sutraukyti gimimo ir mirties pančius. Vienintelis išsivadavimo kelias – pažinti Aukščiausią Asmenį.“

„Poznám Najvyššiu Božskú Osobnosť, ktorá je povznesená nad všetku temnotu. Iba ten, kto Ju pozná, sa môže vymaniť z kolobehu rodenia sa a smrti a dosiahnuť vyslobodenie vďaka poznaniu Najvyššej Božskej Osobnosti.

„Nėra tiesos, aukštesnės už Aukščiausią Asmenį, nes Jis – visų aukščiausias. Jis mažiausias iš mažiausių, ir didžiausias iš didžiausiųjų. Jis tarsi nebylus medis. Jis apšviečia transcendentinį dangų. Kaip medis leidžia savo šaknis, taip Jis skleidžia neaprėpiamas Savo energijas.“

Žiadna pravda neprekoná Najvyššieho Pána, lebo On je absolútny. Je menší než najmenší a väčší než najväčší. Týči sa ako tichý strom a osvetľuje duchovný svet. Tak ako má strom rozkonárené svoje korene, tak aj On rozprestiera Svoje nespočetné energie.“

Remiantis šiais posmais, galima daryti išvadą, kad Aukščiausioji Absoliuti Tiesa – tai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris Savo nesuskaičiuojamomis materialiomis ir dvasinėmis energijomis persmelkia viską.

Z týchto dvoch veršov môžeme pochopiť, že Najvyššia Absolútna Pravda je Najvyššia Božská Osobnosť, ktorá je všadeprítomná vo Svojich mnohonásobných hmotných a duchovných energiách.