TEXT 7

Tekstas

Text

mattaḥ parataraṁ nānyat
kiñcid asti dhanañ-jaya
mayi sarvam idaṁ protaṁ
sūtre maṇi-gaṇā iva

Synonyms

mattaḥ — už Mane; para-taram — aukštesnis; na — ne; anyat kiñcit — kas nors kitas; asti — yra; dhanañjaya — o turtų užkariautojau; mayi — Manyje; sarvam — visa, kas gali būti; idam — ką matome; protam — suverta; sūtre — ant siūlo; maṇi-gaṇāḥ — perlai; iva — lyg.

mattaḥ — beyond Me; para-taram — superior; na — not; anyat kiñcit — anything else; asti — there is; dhanam-jaya — O conqueror of wealth; mayi — in Me; sarvam — all that be; idam — which we see; protam — is strung; sūtre — on a thread; maṇi-gaṇāḥ — pearls; iva — like.

Translation

O turtų užkariautojau, nėra tiesos, aukštesnės už Mane. Viską laikau Aš, kaip suvertus perlus laiko siūlas.

O conqueror of wealth, there is no truth superior to Me. Everything rests upon Me, as pearls are strung on a thread.

Purport

KOMENTARAS: Dažnai ginčijamasi, ar Aukščiausioji Absoliuti Tiesa yra beasmenė, ar Ji – asmenybė. Kai dėl „Bhagavad-gītos“, tai ji teigia, jog Absoliuti Tiesa – Dievo Asmuo, Śrī Krṣṇa, ir tai patvirtina kiekviena jos eilutė. Būtent šis posmas pabrėžia, jog Absoliuti Tiesa – asmenybė. Kad Dievo Asmuo yra Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, tvirtina ir „Brahma- saṁhitā“: īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ; Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, Dievo Asmuo, yra Viešpats Kṛṣṇa. Jis – pirmapradis Viešpats, viso džiaugsmo šaltinis, Govinda, amžinas neišsenkančios palaimos ir žinojimo pavidalas. Šie autoritetingi šaltiniai neleidžia abejoti, kad Absoliuti Tiesa – tai Aukščiausiasis Asmuo, visų priežasčių priežastis. Tačiau impersonalistai ginčija tą teiginį, remdamiesi Vedų tekstu iš „Śvetāśvatara Upaniṣados“ (3.10): tato yad uttarataraṁ tad arūpam anāmayam / ya etad vidur amṛtās te bhavanti athetare duḥkham evāpiyanti. „Materialiame pasaulyje aukščiausiu tarp pusdievių, žmonių bei žemesniųjų būtybių – gyvūnų yra Brahmā, pirmapradė visatos gyvoji esybė. Tačiau virš Brahmos driekiasi Transcendencija, neturinti materialaus pavidalo ir nesuteršta materijos nešvarybių. Kiekvienas, Ją pažinęs, tampa transcendentalus, tačiau Jos nepažinusieji pasmerkti materialaus pasaulio kančioms.“

There is a common controversy over whether the Supreme Absolute Truth is personal or impersonal. As far as Bhagavad-gītā is concerned, the Absolute Truth is the Personality of Godhead, Śrī Kṛṣṇa, and this is confirmed in every step. In this verse, in particular, it is stressed that the Absolute Truth is a person. That the Personality of Godhead is the Supreme Absolute Truth is also the affirmation of the Brahma-saṁhitā: īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ; that is, the Supreme Absolute Truth Personality of Godhead is Lord Kṛṣṇa, who is the primeval Lord, the reservoir of all pleasure, Govinda, and the eternal form of complete bliss and knowledge. These authorities leave no doubt that the Absolute Truth is the Supreme Person, the cause of all causes. The impersonalist, however, argues on the strength of the Vedic version given in the Śvetāśvatara Upaniṣad (3.10): tato yad uttara-taraṁ tad arūpam anāmayam/ ya etad vidur amṛtās te bhavanti athetare duḥkham evāpiyanti. “In the material world Brahmā, the primeval living entity within the universe, is understood to be the supreme amongst the demigods, human beings and lower animals. But beyond Brahmā there is the Transcendence, who has no material form and is free from all material contaminations. Anyone who can know Him also becomes transcendental, but those who do not know Him suffer the miseries of the material world.”

Impersonalistai ypač akcentuoja žodį arūpam. Tačiau arūpam nereiškia „beasmenis“. Šis žodis nurodo transcendentinį amžinybės, palaimos ir žinojimo pavidalą – kaip jį apibūdina aukščiau pateikta citata iš „Brahma- saṁhitos“. Kiti „Śvetāśvatara Upaniṣados“ (3.8.9) posmai pagrindžia šį teiginį tokiais žodžiais:

The impersonalist puts more stress on the word arūpam. But this arūpam is not impersonal. It indicates the transcendental form of eternity, bliss and knowledge as described in the Brahma-saṁhitā quoted above. Other verses in the Śvetāśvatara Upaniṣad (3.8–9) substantiate this as follows:

vedāham etaṁ puruṣaṁ mahāntam
āditya-varṇaṁ tamasaḥ parastāt
tam eva viditvāti mṛtyum eti
nānyaḥ panthā vidyate ’yanāya

yasmāt paraṁ nāparam asti kiñcid
yasmān nāṇīyo no jyāyo ’sti kiñcit
vṛkṣa iva stabdho divi tiṣṭhaty ekas
tenedaṁ pūrṇaṁ puruṣeṇa sarvam

„Aš pažįstu Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Tą, kuris yra transcendentalus visoms iš tamsybės gimusioms materialioms sampratoms. Tik Jį suvokusieji gali sutraukyti gimimo ir mirties pančius. Vienintelis išsivadavimo kelias – pažinti Aukščiausią Asmenį.“

“I know that Supreme Personality of Godhead who is transcendental to all material conceptions of darkness. Only he who knows Him can transcend the bonds of birth and death. There is no way for liberation other than this knowledge of that Supreme Person.

„Nėra tiesos, aukštesnės už Aukščiausią Asmenį, nes Jis – visų aukščiausias. Jis mažiausias iš mažiausių, ir didžiausias iš didžiausiųjų. Jis tarsi nebylus medis. Jis apšviečia transcendentinį dangų. Kaip medis leidžia savo šaknis, taip Jis skleidžia neaprėpiamas Savo energijas.“

“There is no truth superior to that Supreme Person, because He is the supermost. He is smaller than the smallest, and He is greater than the greatest. He is situated as a silent tree, and He illumines the transcendental sky, and as a tree spreads its roots, He spreads His extensive energies.”

Remiantis šiais posmais, galima daryti išvadą, kad Aukščiausioji Absoliuti Tiesa – tai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris Savo nesuskaičiuojamomis materialiomis ir dvasinėmis energijomis persmelkia viską.

From these verses one concludes that the Supreme Absolute Truth is the Supreme Personality of Godhead, who is all-pervading by His multi-energies, both material and spiritual.