TEXT 30

VERŠ 30

Tekstas

Verš

sādhibhūtādhidaivaṁ māṁ
sādhiyajñaṁ ca ye viduḥ
prayāṇa-kāle ’pi ca māṁ
te vidur yukta-cetasaḥ

Synonyms

Synonyma

sa-adhibhūta — materialios kūrinijos esminį pradą; adhidaivam — vadovaujantį visiems pusdieviams; mām — Mane; sa-adhiyajñam — ir vadovaujantį visiems aukojimams; ca — taip pat; ye — tie, kurie; viduḥ — žino; prayāṇa — mirties; kāle — metu; api — net; ca — ir; mām — Mane; te — jie; viduḥ — žino; yukta-cetasaḥ — protu panirę į Mane.

sa-adhibhūta — vládnuci princíp hmotného stvorenia; adhidaivam — všetkých polobohov; mām — Mňa; sa-adhiyajñam — všetkých obetí; ca — tiež; ye — tí, ktorí; viduḥ — poznajú; prayāṇa — smrti; kāle — v okamihu; api — dokonca; ca — a; mām — Mňa; te — tí; viduḥ — poznajú; yukta-cetasaḥ — ich myseľ pripútaná ku Mne.

Translation

Překlad

Kas visiškai įsisąmonino Mane ir žino, jog Aš, Aukščiausiasis Viešpats, esu materialios kūrinijos, pusdievių ir visų aukojimo būdų esminis pradas, tas gali pažinti Mane – Aukščiausiąjį Dievo Asmenį – net ir mirties valandą.

Tí, ktorí Ma plne poznajú ako Najvyššieho Pána vládnuceho hmotnému stvoreniu, všetkým polobohom a obetiam, Ma môžu poznať a rozumieť, kto som, aj v okamihu smrti.“

Purport

Význam

KOMENTARAS: Žmonės, veikiantys su Kṛṣṇos sąmone, niekada neišklysta iš kelio, vedančio į visišką Aukščiausiojo Dievo Asmens suvokimą. Bendravimas su tais, kurie įsisąmonino Kṛṣṇą, padeda suvokti, kad Aukščiausiasis Viešpats yra materialios kūrinijos ir net pusdievių esminis pradas. Transcendentinio bendravimo procese žmogus pamažu įtiki Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, ir mirties metu toks Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus jau nebegali pamiršti Kṛṣṇos. Savaime suprantama, jis eina į Aukščiausiojo Viešpaties planetą, Goloka Vṛndāvaną.

Ľudia, ktorí oddane slúžia Kṛṣṇovi, sa nedajú nikdy zviesť z cesty, ktorá vedie k úplnému pochopeniu Najvyššej Božskej Osobnosti. V transcendentálnej spoločnosti vedomia Kṛṣṇu môže človek pochopiť, ako Najvyšší Pán vládne hmotnému stvoreniu a všetkým polobohom. V tejto transcendentálnej spoločnosti sa človek postupne utvrdzuje vo viere v Najvyššiu Božskú Osobnosť, a taký Kṛṣṇu si vedomý človek potom nikdy na Kṛṣṇu nezabudne, ani v okamihu smrti, a bez problémov dosiahne planétu Najvyššieho Pána, Goloku Vṛndāvan.

Septintas skyrius konkrečiai aiškina, kaip visiškai įsisąmoninti Kṛṣṇą. Krsnos sąmonė užsimezga bendraujant su tais, kurie jau įsisąmonino Kṛṣṇą. Toks bendravimas yra dvasinis ir jis įgalina žmogų sueiti į tiesioginį sąlytį su Aukščiausiuoju Viešpačiu, kurio malone kiekvienas gali suprasti, jog Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Tuo pačiu realiai suvokiamas gyvosios esybės prigimtinis būvis ir tai, kaip ji, užmiršusi Kṛṣṇą, įsivelia į materialią veiklą. Laipsniškai ugdydama Kṛṣṇos sąmonę deramoje draugijoje, gyvoji esybė supranta, jog materialios gamtos dėsniai sąlygoja ją todėl, kad ji užmiršo Kṛṣṇą. Ji supranta, kad žmogaus gyvybės forma – tai galimybė atgauti Kṛṣṇos sąmonę, tad reikia pasinaudoti ta galimybe bepriežastinei Aukščiausiojo Viešpaties malonei laimėti.

Táto siedma kapitola vysvetľuje, ako sa človek môže stať plne vedomým si Kṛṣṇu. Prvým krokom je stýkať sa s ľuďmi, vedomými si Kṛṣṇu. Takáto spoločnosť je duchovná a každému umožní kontakt s Najvyšším Pánom. Jeho milosťou môžme pochopiť, že Śrī Kṛṣṇa je Najvyššia Božská Osobnosť. Spoznáme aj základné postavenie živej bytosti a porozumieme, ako živá bytosť zabudla na Kṛṣṇu a ako sa zaplietla do hmotných činností. Vďaka postupnému získavaniu vedomia Kṛṣṇu v spoločnosti oddaných pochopíme, že sme podmienení zákonmi hmotnej prírody iba kvôli tomu, že sme zabudli na Kṛṣṇu. Pochopíme, že ľudská podoba nám umožňuje znovu si uvedomiť Kṛṣṇu a že tento ľudský život máme využiť na to, aby sme získali bezpríčinnú milosť Najvyššieho Pána.

Šis skyrius aptaria daug temų. Jis kalba apie kenčiantį, smalsų, materialiu požiūriu skurstantį žmogų, Brahmano ir Paramātmos pažinimą, išsivadavimą iš gimimo, mirties ir ligų bei Aukščiausiojo Viešpaties garbinimą. Tačiau aukšto Kṛṣṇos sąmonės lygio žmogus nesidomi jokiais kitais keliais. Jis tiesiog atsideda Kṛṣṇos sąmonės veiklai ir atgauna savo prigimtinę amžino Viešpaties Kṛṣṇos tarno padėtį. Pasinėręs į tyrą pasiaukojimo tarnystę jis su džiaugsmu klausosi apie Aukščiausiąjį Viešpatį ir Jį šlovina. Jis įsitikinęs, kad taip pasieks visus savo tikslus. Toks tvirtas tikėjimas vadinamas dṛḍha-vrata, ir juo prasideda bhakti-yoga, arba transcendentinė meilės tarnystė. Tokia visų šventraščių nuomonė. Septintasis „Bhagavad- gītos“ skyrius – tokio įsitikinimo kvintesencija.

V tejto kapitole sa diskutovalo o mnohých otázkach: o štyroch druhoch ľudí, ktorí sa uchyľujú ku Kṛṣṇovi, o poznaní Brahmanu, o poznaní Paramātmy, o oslobodení sa od narodenia a smrti a o uctievaní Najvyššieho Pána. Ten, kto je naozaj odovzdaný Kṛṣṇovi, sa o iné spôsoby nezaujíma. Oddane Mu slúži, vďaka čomu sa znovu vráti do svojho prirodzeného postavenia služobníka Śrī Kṛṣṇu. Potom nachádza veľké potešenie v čistej oddanej službe Pánovi, v načúvaní a v oslavovaní Najvyššieho Pána. Je pevne presvedčený o tom, že ak pôjde touto cestou, splnia sa mu všetky želania. Táto pevná viera sa nazýva dṛḍha-vrata a predstavuje počiatok bhakti-yogy, čiže transcendentálnej láskyplnej služby. Toto je záver všetkých posvätných písiem a siedma kapitola Bhagavad-gīty tvorí jadro tohto presvedčenia.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti septintąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Absoliuto pažinimas“.

Takto končia Bhaktivedantove výklady k siedmej kapitole Śrīmad Bhagavad-gīty, nazvanej „Poznanie o Absolútnom“.