Skip to main content

TEXT 3

TEXT 3

Tekstas

Text

manuṣyāṇāṁ sahasreṣu
kaścid yatati siddhaye
yatatām api siddhānāṁ
kaścin māṁ vetti tattvataḥ
manuṣyāṇāṁ sahasreṣu
kaścid yatati siddhaye
yatatām api siddhānāṁ
kaścin māṁ vetti tattvataḥ

Synonyms

Synonyms

manuṣyāṇām — žmonių; sahasreṣu — iš daugelio tūkstančių; kaścit — vienas kitas; yatati — siekia; siddhaye — tobulumo; yatatām — iš tų siekiančiųjų; api — tikrai; siddhānām — iš tų, kurie pasiekė tobulumą; kaścit — vienas kitas; mām — Mane; vetti — žino; tattvataḥ — iš tiesų.

manuṣyāṇām — of men; sahasreṣu — out of many thousands; kaścit — someone; yatati — endeavors; siddhaye — for perfection; yatatām — of those so endeavoring; api — indeed; siddhānām — of those who have achieved perfection; kaścit — someone; mām — Me; vetti — does know; tattvataḥ — in fact.

Translation

Translation

Iš daugelio tūkstančių žmonių galbūt vienas veržiasi į tobulumą, o iš tobulumą pasiekusiųjų vargu ar kuris iš tiesų Mane pažino.

Out of many thousands among men, one may endeavor for perfection, and of those who have achieved perfection, hardly one knows Me in truth.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Žmonės labai įvairūs, ir iš daugybės tūkstančių gal tik vienas kuris rimtai susidomi transcendencijos pažinimu, mėgina suprasti, kas yra savasis „aš“, kas yra kūnas ir kas Absoliuti Tiesa. O dauguma žmonių paprasčiausiai tenkina gyvuliškus poreikius: valgo, miega, ginasi bei poruojasi, ir beveik niekam nerūpi transcendentinis žinojimas. Pirmieji šeši Gītos skyriai skirti tiems, kuriuos domina transcendentinis žinojimas, savo „aš“ ir Super „Aš“ suvokimas, o taip pat dvasinio susivokimo procesas per jñāna-yogą, dhyāna-yogą ir gebėjimą savąjį „aš“ skirti nuo materijos. Tačiau Kṛṣṇą pažins tiktai Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės. Kiti transcendentalistai geriausiu atveju suvoks beasmenį Brahmaną, nes tai lengviau, negu suprasti Kṛṣṇą. Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Asmuo, ir Jį pažinti žymiai sunkiau, negu Brahmaną ar Paramātmą. Yogų bei jñānių pastangos pažinti Kṛṣṇą susiduria su neįveikiamais sunkumais. Nors didžiausias iš impersonalistų Śrīpāda Śaṅkarācārya savo Gītos komentaruose Kṛṣṇą pripažįsta Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, jo pasekėjai Kṛṣṇos Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu nelaiko, mat suvokti Kṛṣṇą – netgi transcendentiškai patyrus beasmenį Brahmaną – be galo sunku.

There are various grades of men, and out of many thousands, one may be sufficiently interested in transcendental realization to try to know what is the self, what is the body, and what is the Absolute Truth. Generally mankind is simply engaged in the animal propensities, namely eating, sleeping, defending and mating, and hardly anyone is interested in transcendental knowledge. The first six chapters of the Gītā are meant for those who are interested in transcendental knowledge, in understanding the self, the Superself and the process of realization by jñāna-yoga, dhyāna-yoga and discrimination of the self from matter. However, Kṛṣṇa can be known only by persons who are in Kṛṣṇa consciousness. Other transcendentalists may achieve impersonal Brahman realization, for this is easier than understanding Kṛṣṇa. Kṛṣṇa is the Supreme Person, but at the same time He is beyond the knowledge of Brahman and Paramātmā. The yogīs and jñānīs are confused in their attempts to understand Kṛṣṇa. Although the greatest of the impersonalists, Śrīpāda Śaṅkarācārya, has admitted in his Gītā commentary that Kṛṣṇa is the Supreme Personality of Godhead, his followers do not accept Kṛṣṇa as such, for it is very difficult to know Kṛṣṇa, even though one has transcendental realization of impersonal Brahman.

Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, visų priežasčių priežastis, pirmapradis Viešpats Govinda. Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda- vigrahaḥ/ anādir ādir govindaḥ sarva-kāraṇa-kāraṇam. Nebhaktams labai sunku Jį pažinti. Nors jie teigia, kad bhakti ar pasiaukojimo tarnystės kelias – labai lengvas, tačiau patys juo eiti nesugeba. Jei bhakti kelias, anot jų, toks lengvas, kodėl jie patys pasirenka sunkesnį kelią? Iš tikrųjų bhakti kelias nėra lengvas. Vadinamoji bhakti, kurią praktikuoja neautorizuoti ir apie bhakti supratimo neturintys žmonės, gal ir lengvas kelias, tačiau kai praktikuojama pagal visas taisykles, tai spekuliatyviai samprotaujantys eruditai ir filosofai greitai iš jo pasitraukia. „Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ Śrīla Rūpa Gosvāmis rašo (1.2.101):

Kṛṣṇa is the Supreme Personality of Godhead, the cause of all causes, the primeval Lord Govinda. Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ/ anādir ādir govindaḥ sarva-kāraṇa-kāraṇam. It is very difficult for the nondevotees to know Him. Although nondevotees declare that the path of bhakti, or devotional service, is very easy, they cannot practice it. If the path of bhakti is so easy, as the nondevotee class of men proclaim, then why do they take up the difficult path? Actually the path of bhakti is not easy. The so-called path of bhakti practiced by unauthorized persons without knowledge of bhakti may be easy, but when it is practiced factually according to the rules and regulations, the speculative scholars and philosophers fall away from the path. Śrīla Rūpa Gosvāmī writes in his Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.2.101):

śruti-smṛti-purāṇādi-
pañcarātra-vidhiṁ vinā
aikāntikī harer bhaktir
utpātāyaiva kalpate
śruti-smṛti-purāṇādi-
pañcarātra-vidhiṁ vinā
aikāntikī harer bhaktir
utpātāyaiva kalpate

„Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui, ignoruojant autorizuotus Vedų raštus – Upaniṣadas, Purāṇas ir „Nārada-pañcarātrą“ – tik be reikalo drumsčia visuomenės ramybę.“

“Devotional service of the Lord that ignores the authorized Vedic literatures like the Upaniṣads, Purāṇas and Nārada Pañcarātra is simply an unnecessary disturbance in society.”

Nei Brahmaną patyrusiam impersonalistui, nei Paramātmą suvokusiam yogui neįmanoma pažinti Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kaip motinos Yaśodos sūnų ar Arjunos vežėją. Kartais net ir didieji pusdieviai nesupranta Kṛṣṇos (muhyanti yat sūrayaḥ). Māṁ tu veda na kaścana – „Niekas nepažįsta Manęs tokio, koks Aš esu“, – sako Viešpats. Jei kas Jį ir suvokia, tai: sa mahātma su-durlabhaḥ. „Tokia didi siela labai reta.“ Taigi net didžiausias eruditas ar filosofas negali pažinti Kṛṣṇos tokio, koks Jis yra (tattvataḥ), kol su pasiaukojimu netarnauja Viešpačiui. Kṛṣṇa labiau palankus Savo bhaktams, todėl tik tyras bhaktas gali pažinti dalį nesuvokiamų transcendentinių Kṛṣṇos, visų priežasčių priežasties, savybių: dalį Jo visagalybės, turtingumo, šlovės, jėgos, grožio, išminties ir atsižadėjimo. Jis – aukščiausioji Brahmano pažinimo viršūnė, ir tik bhaktai gali suvokti Jį tokį, koks Jis yra. Todėl pasakyta:

It is not possible for the Brahman-realized impersonalist or the Paramātmā-realized yogī to understand Kṛṣṇa the Supreme Personality of Godhead as the son of mother Yaśodā or the charioteer of Arjuna. Even the great demigods are sometimes confused about Kṛṣṇa (muhyanti yat sūrayaḥ). Māṁ tu veda na kaścana: “No one knows Me as I am,” the Lord says. And if one does know Him, then sa mahātmā su-durlabhaḥ: “Such a great soul is very rare.” Therefore unless one practices devotional service to the Lord, one cannot know Kṛṣṇa as He is (tattvataḥ), even though one is a great scholar or philosopher. Only the pure devotees can know something of the inconceivable transcendental qualities in Kṛṣṇa – His being the cause of all causes, His omnipotence and opulence, and His wealth, fame, strength, beauty, knowledge and renunciation – because Kṛṣṇa is benevolently inclined to His devotees. He is the last word in Brahman realization, and the devotees alone can realize Him as He is. Therefore it is said:

ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
na bhaved grāhyam indriyaiḥ
sevonmukhe hi jihvādau
svayam eva sphuraty adaḥ
ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
na bhaved grāhyam indriyaiḥ
sevonmukhe hi jihvādau
svayam eva sphuraty adaḥ

„Ribotomis materialiomis juslėmis neįmanoma suvokti Kṛṣṇos tokio, koks Jis yra. Tačiau Jis atsiskleidžia bhaktams, patenkintas jų transcendentine meilės tarnyste Jam.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)

“No one can understand Kṛṣṇa as He is by the blunt material senses. But He reveals Himself to the devotees, being pleased with them for their transcendental loving service unto Him.” (Bhakti-rasāmṛta-sindhu 1.2.234)