TEXT 27

Tekstas

Text

icchā-dveṣa-samutthena
dvandva-mohena bhārata
sarva-bhūtāni sammohaṁ
sarge yānti paran-tapa

Synonyms

icchā — iš troškimo; dveṣa — ir iš neapykantos; samutthena — kilusio; dvandva — dualizmo; mohena — suklaidintos; bhārata — o Bharatos aini; sarva — visos; bhūtāni — gyvosios esybės; sammoham — į paklydimą; sarge — gimdamos; yānti — eina; parantapa — o priešų nugalėtojau.

icchā — Verlangen; dveṣa — und Haß; samutthena — entstanden aus; dvandva — der Dualität; mohena — durch die Illusion; bhārata — o Nachkomme Bharatas; sarva — alle; bhūtani — Lebewesen; sammoham — in Täuschung; sarge — geboren; yānti — gehen; param-tapa — o Bezwinger der Feinde.

Translation

O Bharatos aini, o priešų nugalėtojau, visos gyvosios esybės gimsta apimtos iliuzijos, suklaidintos priešybių, kylančių iš troškimo ir neapykantos.

O Nachkomme Bharatas, o Bezwinger der Feinde, alle Lebewesen werden in Täuschung geboren, verwirrt von den Dualitäten, die aus Verlangen und Haß entstehen.

Purport

KOMENTARAS: Tikroji, prigimtinė gyvosios esybės padėtis – paklusti Aukščiausiajam Viešpačiui, kuris įkūnija gryną žinojimą. Suklaidintą ir atsitraukusią nuo gryno žinojimo gyvąją būtybę užvaldo iliuzinė energija ir ji nebegali suvokti Aukščiausiojo Dievo Asmens. Iliuzinė energija pasireiškia troškimo ir neapykantos dualizmu. Troškimų ir neapykantos valdomi neišmanėliai užsigeidžia susivienyti su Aukščiausiuoju Viešpačiu ir pavydi Kṛṣṇai Aukščiausiojo Dievo Asmens padėties. Tyri bhaktai, kurių nepaklaidino ir neužteršė troškimas ir neapykanta, supranta, kad Viešpats Kṛṣṇa apsireiškia per Savo vidines galias, bet dualizmo ir nežinojimo paklaidintieji mano, kad Aukščiausiąjį Dievo Asmenį sukūrė materialios energijos. Štai čia jų bėda. Būdinga, kad paklydėliai gyvena draskomi priešybių: garbė ir nešlovė, vargas ir laimė, moteris ir vyras, gėris ir blogis, malonumas ir skausmas etc. Jie galvoja: „Štai mano žmona, štai mano namai, aš esu šių namų šeimininkas, aš – tos moters vyras.“ Tokių priešybių forma ir reiškiasi iliuzija. Priešybių suklaidinti žmonės visai sukvailėja ir todėl negali suvokti Aukščiausiojo Dievo Asmens.

ERLÄUTERUNG: Es ist die wahre, wesensgemäße Stellung des Lebewesens, dem Höchsten Herrn, der reines Wissen ist, untergeordnet zu sein. Wenn man sich in Täuschung von diesem reinen Wissen trennen läßt, gerät man unter die Herrschaft der illusionierenden Energie und kann die Höchste Persönlichkeit Gottes nicht verstehen. Die illusionierende Energie manifestiert sich in der Dualität von Verlangen und Haß. Verlangen und Haß verleiten den unwissenden Menschen dazu, mit Kṛṣṇa eins werden zu wollen und Ihn als die Höchste Persönlichkeit Gottes zu beneiden. Die reinen Gottgeweihten, die nicht von Verlangen und Haß getäuscht und verunreinigt sind, verstehen, daß Śrī Kṛṣṇa durch Seine innere Energie erscheint, aber diejenigen, die von Dualität und Unwissenheit getäuscht sind, glauben, die Höchste Persönlichkeit Gottes sei von den materiellen Energien erschaffen worden. Das ist ihr Mißgeschick. Solche verblendeten Menschen leben bezeichnenderweise in Dualitäten wie Schmach und Ehre, Leid und Glück, Frau und Mann, Gut und Schlecht, Freude und Schmerz usw. und denken: „Dies ist meine Frau; dies ist mein Haus; ich bin der Besitzer dieses Hauses; ich bin der Ehemann dieser Frau.“ Dies sind alles Dualitäten, die aus Illusion entstehen, und diejenigen, die von diesen Dualitäten getäuscht werden, sind völlig verblendet und sind deshalb nicht in der Lage, die Höchste Persönlichkeit Gottes zu verstehen.