TEXT 8

VERŠ 8

Tekstas

Verš

jñāna-vijñāna-tṛptātmā
kūṭa-stho vijitendriyaḥ
yukta ity ucyate yogī
sama-loṣṭrāśma-kāñcanaḥ

Synonyms

Synonyma

jñāna — įgytomis žiniomis; vijñāna — ir suvoktomis žiniomis; tṛpta — patenkinta; ātmā — gyvoji esybė; kūṭa-sthaḥ — dvasiniame būvyje; vijita- indriyaḥ — suvaldžiusi jusles; yuktaḥ — turintis pilną teisę suvokti save; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma; yogī — mistikas; sama — vienodas; loṣṭra — žvyrui; aśma — akmeniui; kāñcanaḥ — auksui.

jñāna — získaným poznaním; vijñāna — uskutočneným poznaním; tṛpta — spokojný; ātmā — živá bytosť; kūṭa-sthaḥ — umiestnený na duchovnej úrovni; vijita-indriyaḥ — ovládajúci zmysly; yuktaḥ — spôsobilý pre duchovnú realizáciu; iti — potom; ucyate — hovorí sa; yogī — yogīn; sama — rovnaký; loṣṭra — hrudu; aśma — kameň; kāñcanaḥ — zlato.

Translation

Překlad

Pasakyta, kad tas laikomas tikrai save suvokusiu ir vadinamas yogu [arba mistiku], kuris įgytų ir įsisavintų žinių dėka yra visiškai patenkintas savo padėtimi. Toks žmogus jau pasiekė transcendenciją ir suvaldė save. Žvyras, akmenys ar auksas – jam viena ir tas pat.

Hovorí sa, že človek, ktorého plne uspokojuje získané a uskutočnené poznanie, sa nazýva yogīn (alebo mystik) a je sebarealizovanou dušou. Taký človek už dosiahol transcendentálnu úroveň a dospel k sebaovládaniu. Na všetko — na hrudu, kameň či zlato — hľadí rovnako.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Jei dar nepažinta Aukščiausioji Tiesa, vadovėlių žinios bus nieko nevertos. Ši mintis išreiškiama tokiais žodžiais:

Vedomosti získané z kníh sú bez realizácie Najvyššej Pravdy zbytočné. V Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.2.234) je to vyjadrené takto:

ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
na bhaved grāhyam indriyaiḥ
sevonmukhe hi jihvādau
svayam eva sphuraty adaḥ

„Niekas nepažins transcendentinės Śrī Kṛṣṇos vardo, pavidalo, savybių ir pramogų prigimties materijos užterštomis juslėmis. Tik tada, kai transcendentinės tarnystės Viešpačiui dėka žmogus dvasiškai pasisotina, jam atsiskleidžia transcendentinė Viešpaties vardo, pavidalo, Jo savybių ir pramogų esmė.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)

„Nikto nemôže pochopiť transcendentálnu povahu Kṛṣṇových mien, podôb, vlastností a zábav prostredníctvom svojich hmotne znečistených zmyslov. Jedine človeku duchovne naplnenému transcendentálnou službou Pánovi môžu byť vyjavené všetky tieto stránky Pánovej transcendentálnej povahy.“

„Bhagavad-gītā“ – tai mokslas apie Kṛṣṇos sąmonę. Žemiškasis mokymas nepadės įsisąmoninti Kṛṣṇos. Laimingi tie, kurie turi galimybę bendrauti su tyros sąmonės žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Kṛṣṇos malone yra dvasiškai susivokęs, nes jis gauna pasitenkinimą iš tyros pasiaukojimo tarnystės. Tų žinių dėka jis tampa tobulas. Transcendentinis žinojimas padeda žmogui būti tvirtų įsitikinimų – tuo tarpu teoriniu žinojimu pasižymintį žmogų menami prieštaravimai gali lengvai supainioti arba suklaidinti. Tik dvasiškai susivokusi siela yra iš tikrųjų susivaldžiusi, nes ji atsidavė Kṛṣṇai. Ji transcendentali, nes neturi nieko bendra su žemišku mokytumu. Žemiškas mokytumas ir spekuliatyvūs samprotavimai, kuriuos kiti vertina aukso kaina, jai atrodo nė kiek nevertesni už žvyrą ar akmenis.

Bhagavad-gītā je náuka o Bohu, o vedomí Kṛṣṇu, ktoré nemožno dosiahnuť pomocou svetského vzdelania. Človek musí mať veľké šťastie, aby sa stretol s osobou, ktorá má čisté vedomie. Človek vedomý si Kṛṣṇu môže realizovať poznanie vďaka Jeho milosti, pretože je uspokojený s čistou oddanou službou. Realizáciou poznania sa stáva dokonalým. Duchovné poznanie upevňuje naše presvedčenie, zatiaľ čo akademické znalosti nás nechávajú zmätenými nad zdanlivými protikladmi tohto sveta. Iba realizovaná duša, ktorá sa odovzdala Kṛṣṇovi, naozaj dospela k sebaovládaniu. Nachádza sa na transcendentálnej úrovni, keďže nemá nič spoločné so svetskou učenosťou. Hoci pre ostatných môže mať svetské poznanie a mentálna špekulácia cenu zlata, pre transcendentalistu nemá väčšiu hodnotu než hruda či kameň.