TEXT 8

Tekstas

Text

jñāna-vijñāna-tṛptātmā
kūṭa-stho vijitendriyaḥ
yukta ity ucyate yogī
sama-loṣṭrāśma-kāñcanaḥ

Synonyms

jñāna — įgytomis žiniomis; vijñāna — ir suvoktomis žiniomis; tṛpta — patenkinta; ātmā — gyvoji esybė; kūṭa-sthaḥ — dvasiniame būvyje; vijita- indriyaḥ — suvaldžiusi jusles; yuktaḥ — turintis pilną teisę suvokti save; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma; yogī — mistikas; sama — vienodas; loṣṭra — žvyrui; aśma — akmeniui; kāñcanaḥ — auksui.

jñāna — by acquired knowledge; vijñāna — and realized knowledge; tṛpta — satisfied; ātmā — a living entity; kūṭa-sthaḥ — spiritually situated; vijita-indriyaḥ — sensually controlled; yuktaḥ — competent for self-realization; iti — thus; ucyate — is said; yogī — a mystic; sama — equipoised; loṣṭra — pebbles; aśma — stone; kāñcanaḥ — gold.

Translation

Pasakyta, kad tas laikomas tikrai save suvokusiu ir vadinamas yogu [arba mistiku], kuris įgytų ir įsisavintų žinių dėka yra visiškai patenkintas savo padėtimi. Toks žmogus jau pasiekė transcendenciją ir suvaldė save. Žvyras, akmenys ar auksas – jam viena ir tas pat.

A person is said to be established in self-realization and is called a yogī [or mystic] when he is fully satisfied by virtue of acquired knowledge and realization. Such a person is situated in transcendence and is self-controlled. He sees everything – whether it be pebbles, stones or gold – as the same.

Purport

KOMENTARAS: Jei dar nepažinta Aukščiausioji Tiesa, vadovėlių žinios bus nieko nevertos. Ši mintis išreiškiama tokiais žodžiais:

Book knowledge without realization of the Supreme Truth is useless. This is stated as follows:

ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
na bhaved grāhyam indriyaiḥ
sevonmukhe hi jihvādau
svayam eva sphuraty adaḥ

„Niekas nepažins transcendentinės Śrī Kṛṣṇos vardo, pavidalo, savybių ir pramogų prigimties materijos užterštomis juslėmis. Tik tada, kai transcendentinės tarnystės Viešpačiui dėka žmogus dvasiškai pasisotina, jam atsiskleidžia transcendentinė Viešpaties vardo, pavidalo, Jo savybių ir pramogų esmė.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)

“No one can understand the transcendental nature of the name, form, quality and pastimes of Śrī Kṛṣṇa through his materially contaminated senses. Only when one becomes spiritually saturated by transcendental service to the Lord are the transcendental name, form, quality and pastimes of the Lord revealed to him.” (Bhakti-rasāmṛta-sindhu 1.2.234)

„Bhagavad-gītā“ – tai mokslas apie Kṛṣṇos sąmonę. Žemiškasis mokymas nepadės įsisąmoninti Kṛṣṇos. Laimingi tie, kurie turi galimybę bendrauti su tyros sąmonės žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Kṛṣṇos malone yra dvasiškai susivokęs, nes jis gauna pasitenkinimą iš tyros pasiaukojimo tarnystės. Tų žinių dėka jis tampa tobulas. Transcendentinis žinojimas padeda žmogui būti tvirtų įsitikinimų – tuo tarpu teoriniu žinojimu pasižymintį žmogų menami prieštaravimai gali lengvai supainioti arba suklaidinti. Tik dvasiškai susivokusi siela yra iš tikrųjų susivaldžiusi, nes ji atsidavė Kṛṣṇai. Ji transcendentali, nes neturi nieko bendra su žemišku mokytumu. Žemiškas mokytumas ir spekuliatyvūs samprotavimai, kuriuos kiti vertina aukso kaina, jai atrodo nė kiek nevertesni už žvyrą ar akmenis.

This Bhagavad-gītā is the science of Kṛṣṇa consciousness. No one can become Kṛṣṇa conscious simply by mundane scholarship. One must be fortunate enough to associate with a person who is in pure consciousness. A Kṛṣṇa conscious person has realized knowledge, by the grace of Kṛṣṇa, because he is satisfied with pure devotional service. By realized knowledge, one becomes perfect. By transcendental knowledge one can remain steady in his convictions, but by mere academic knowledge one can be easily deluded and confused by apparent contradictions. It is the realized soul who is actually self-controlled, because he is surrendered to Kṛṣṇa. He is transcendental because he has nothing to do with mundane scholarship. For him mundane scholarship and mental speculation, which may be as good as gold to others, are of no greater value than pebbles or stones.