TEXT 8

Tekstas

Tekst

jñāna-vijñāna-tṛptātmā
kūṭa-stho vijitendriyaḥ
yukta ity ucyate yogī
sama-loṣṭrāśma-kāñcanaḥ

Synonyms

jñāna — įgytomis žiniomis; vijñāna — ir suvoktomis žiniomis; tṛpta — patenkinta; ātmā — gyvoji esybė; kūṭa-sthaḥ — dvasiniame būvyje; vijita- indriyaḥ — suvaldžiusi jusles; yuktaḥ — turintis pilną teisę suvokti save; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma; yogī — mistikas; sama — vienodas; loṣṭra — žvyrui; aśma — akmeniui; kāñcanaḥ — auksui.

jñāna — gennem erhvervet viden; vijñāna — og erkendt viden; tṛpta — tilfreds; ātmā — et levende væsen; kūṭa-sthaḥ — åndeligt situeret; vijita- indriyaḥ — sanseligt behersket; yuktaḥ — kompetent til selverkendelse; iti — således; ucyate — siges; yogī — en mystiker; sama — ligevægtig over for; loṣṭa — småsten; aśma — sten; kāñcanaḥ — og guld.

Translation

Pasakyta, kad tas laikomas tikrai save suvokusiu ir vadinamas yogu [arba mistiku], kuris įgytų ir įsisavintų žinių dėka yra visiškai patenkintas savo padėtimi. Toks žmogus jau pasiekė transcendenciją ir suvaldė save. Žvyras, akmenys ar auksas – jam viena ir tas pat.

En person siges at være fast forankret i selverkendelse og kaldes en yogī [mystiker], når han er helt tilfreds i kraft af erhvervet viden og erkendelse. Sådan en person befinder sig i transcendensen og er selvbehersket. Han ser alting, uanset om det er sand, sten eller guld, som en og samme ting.

Purport

KOMENTARAS: Jei dar nepažinta Aukščiausioji Tiesa, vadovėlių žinios bus nieko nevertos. Ši mintis išreiškiama tokiais žodžiais:

FORKLARING: Boglig viden uden erkendelse af den Højeste Sandhed er værdiløs. Det bliver bekræftet som følger (Bhakti-rasāmṛta-sindhu 1.2.234):

ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
na bhaved grāhyam indriyaiḥ
sevonmukhe hi jihvādau
svayam eva sphuraty adaḥ

„Niekas nepažins transcendentinės Śrī Kṛṣṇos vardo, pavidalo, savybių ir pramogų prigimties materijos užterštomis juslėmis. Tik tada, kai transcendentinės tarnystės Viešpačiui dėka žmogus dvasiškai pasisotina, jam atsiskleidžia transcendentinė Viešpaties vardo, pavidalo, Jo savybių ir pramogų esmė.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)

“Ingen kan forstå den transcendentale natur af Śrī Kṛṣṇas navn, form, kvaliteter og lege med de materielt besmittede sanser. Kun når man bliver åndeligt mættet af transcendental tjeneste til Herren, vil Herrens transcendentale navn, form, kvaliteter og lege blive afsløret for én.”

„Bhagavad-gītā“ – tai mokslas apie Kṛṣṇos sąmonę. Žemiškasis mokymas nepadės įsisąmoninti Kṛṣṇos. Laimingi tie, kurie turi galimybę bendrauti su tyros sąmonės žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Kṛṣṇos malone yra dvasiškai susivokęs, nes jis gauna pasitenkinimą iš tyros pasiaukojimo tarnystės. Tų žinių dėka jis tampa tobulas. Transcendentinis žinojimas padeda žmogui būti tvirtų įsitikinimų – tuo tarpu teoriniu žinojimu pasižymintį žmogų menami prieštaravimai gali lengvai supainioti arba suklaidinti. Tik dvasiškai susivokusi siela yra iš tikrųjų susivaldžiusi, nes ji atsidavė Kṛṣṇai. Ji transcendentali, nes neturi nieko bendra su žemišku mokytumu. Žemiškas mokytumas ir spekuliatyvūs samprotavimai, kuriuos kiti vertina aukso kaina, jai atrodo nė kiek nevertesni už žvyrą ar akmenis.

Denne Bhagavad-gītā er videnskaben om Kṛṣṇa-bevidsthed. Ingen kan blive Kṛṣṇa-bevidst alene gennem verdslig lærdom. Man skal være så heldig at kunne omgås med en person, der er i ren bevidsthed. En Kṛṣṇa-bevidst person har realiseret viden ved Kṛṣṇas nåde, for han er tilfreds med ren hengiven tjeneste. Gennem realiseret viden bliver man perfekt. Med transcendental viden kan man forblive fast forankret i sin overbevisning, men akademisk viden alene kan let virke vildledende og gøre én forvirret over tilsyneladende selvmodsigelser. Det er den realiserede sjæl, der virkelig er selvbehersket, for han er overgivet til Kṛṣṇa. Han er transcendental, for han har intet med verdslig lærdom at gøre. For ham er verdslig lærdom og intellektuel spekulation, der er som guld for andre, ikke af større værdi end sand eller sten.