TEXT 44

Tekstas

Text

pūrvābhyāsena tenaiva
hriyate hy avaśo ’pi saḥ
jijñāsur api yogasya
śabda-brahmātivartate

Synonyms

pūrva — ankstesne; abhyāsena — praktika; tena — ta; eva — tikrai; hriyate — susižavi; hi — žinoma; avaśaḥ — savaime; api — taip pat; saḥ — jis; jijñāsuḥ — trokštantis žinių; api — netgi jei; yogasya — apie yogą; śabda-brahma — ritualinius šventraščių principus; ativartate — pranoksta.

pūrva — previous; abhyāsena — by practice; tena — by that; eva — certainly; hriyate — is attracted; hi — surely; avaśaḥ — automatically; api — also; saḥ — he; jijñāsuḥ — inquisitive; api — even; yogasya — about yoga; śabda-brahma — ritualistic principles of scriptures; ativartate — transcends.

Translation

Iš ankstesnio gyvenimo paveldėtos dieviškos sąmonės dėka jis savaime susižavi yogos principais, net jų neieškodamas. Toks žinių trokštantis transcendentalistas visuomet yra aukščiau šventraščių ritualinių taisyklių.

By virtue of the divine consciousness of his previous life, he automatically becomes attracted to the yogic principles – even without seeking them. Such an inquisitive transcendentalist stands always above the ritualistic principles of the scriptures.

Purport

KOMENTARAS: Toli pažengusius yogus ne itin žavi ritualai, aprašyti šventraščiuose, tačiau savaime sužavi yogos principai, galintys juos pakylėti į visišką Kṛṣṇos sąmonę – aukščiausią yogos tobulumą. Štai kaip daug pasiekusių transcendentalistų abejingumas Vedų ritualams paaiškinamas „Śrīmad-Bhāgavatam“ (3.33.7):

Advanced yogīs are not very much attracted to the rituals of the scriptures, but they automatically become attracted to the yoga principles, which can elevate them to complete Kṛṣṇa consciousness, the highest yoga perfection. In the Śrīmad-Bhāgavatam (3.33.7), such disregard of Vedic rituals by the advanced transcendentalists is explained as follows:

aho bata śva-paco ’to garīyān
yaj-jihvāgre vartate nāma tubhyam
tepus tapas te juhuvuḥ sasnur āryā
brahmānūcur nāma gṛṇanti ye te

„O mano Viešpatie! Kas kartoja šventuosius Tavo Šviesybės vardus, labai daug pasiekė dvasiniame gyvenime, net jeigu jis gimė šunėdų šeimoje. Be abejonių, jis jau atliko visas askezes ir aukas, išsimaudė visose šventose vietose ir išstudijavo visus šventraščius.“

“O my Lord! Persons who chant the holy names of Your Lordship are far, far advanced in spiritual life, even if born in families of dog-eaters. Such chanters have undoubtedly performed all kinds of austerities and sacrifices, bathed in all sacred places and finished all scriptural studies.”

Ryškų to pavyzdį parodė Viešpats Caitanya, kuris laikė Ṭhākurą Haridāsą vienu svarbiausių savo mokinių. Nors Ṭhākura Haridāsa gimė musulmonų šeimoje, Viešpats Caitanya iškėlė jį į nāmācāryas, nes mokinys griežtai laikėsi savo įžado kasdien po tris šimtus tūkstančių kartų ištarti šventąjį Viešpaties vardą: Hare Kṛsṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Jis be perstojo kartojo šventąjį Viešpaties vardą, o tai reiškia, kad ankstesniame gyvenime jis jau atliko visas Vedų nurodytas ritualines apeigas, vadinamas śabda-brahma. Tačiau kol žmogus neapsivalė, jis negalės laikytis Kṛṣṇos sąmonės principų ir kartoti šventąjį Viešpaties vardą, Hare Kṛṣṇa.

The famous example of this was presented by Lord Caitanya, who accepted Ṭhākura Haridāsa as one of His most important disciples. Although Ṭhākura Haridāsa happened to take his birth in a Muslim family, he was elevated to the post of nāmācārya by Lord Caitanya due to his rigidly attended principle of chanting three hundred thousand holy names of the Lord daily: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. And because he chanted the holy name of the Lord constantly, it is understood that in his previous life he must have passed through all the ritualistic methods of the Vedas, known as śabda-brahma. Unless, therefore, one is purified, one cannot take to the principles of Kṛṣṇa consciousness or become engaged in chanting the holy name of the Lord, Hare Kṛṣṇa.