TEXT 43

Tekstas

Texte

tatra taṁ buddhi-saṁyogaṁ
labhate paurva-dehikam
yatate ca tato bhūyaḥ
saṁsiddhau kuru-nandana

Synonyms

tatra — tada; tam — tą; buddhi-saṁyogam — sąmonės atgaivinimą; labhate — gauna; paurva-dehikam — iš ankstesnio kūno; yatate — jis siekia; ca — taip pat; tataḥ — po to; bhūyaḥ — vėl; saṁsiddhau — tobulybės; kuru-nandana — o Kuru sūnau.

tatra: alors; tam: ce; buddhi-saṁyogam: ravivement de la conscience; labhate: retrouve; paurva-dehikam: du corps précédent; yatate: il s’efforce de; ca: aussi; tataḥ: ensuite; bhūyaḥ: encore; saṁsiddhau: pour la perfection; kuru-nandana: ô fils de Kuru.

Translation

Gimus tokioje šeimoje, atgyja jo praeito gyvenimo dieviška sąmonė, ir jis vėl stengiasi žengti į priekį iki visiškos sėkmės, o Kuru sūnau.

Alors, ô fils de Kuru, il recouvre la conscience divine acquise dans sa vie passée et reprend sa marche vers la perfection.

Purport

KOMENTARAS: Karalius Bharata, kuris trečiąkart išvydo pasaulį doro brahmano šeimoje – puikus pavyzdys, rodantis, kaip galima atgaivinti ankstesniąją transcendentinę sąmonę. Karalius Bharata buvo pasaulio valdovas – nuo jo viešpatavimo laikų mūsų planeta pusdievių vadinta Bhārata-varṣa. Anksčiau ji vadinta Ilāvṛta-varṣa. Siekdamas dvasinio tobulėjimo imperatorius, nors dar buvo gana jaunas, pasitraukė iš savo pareigų, tačiau užsibrėžto tikslo pasiekti jam nepavyko. Kitą gyvenimą jis gimė doro brahmano šeimoje ir buvo žinomas Jaḍa Bharatos vardu, nes visą laiką šalinosi aplinkinių ir su niekuo nekalbėjo. Vėliau karalius Rahūgaṇa atpažino jame didžiausią transcendentalistą. Bharatos gyvenimas rodo, jog transcendentinės pastangos, t.y. yogos praktika, niekada nenueina veltui. Viešpaties malone transcendentalistas gauna pakartotiną galimybę pasiekti visišką Kṛṣṇos sąmonės tobulumą.

L’exemple du roi Bharata, qui lors de sa troisième naissance naquit dans la famille d’un brāhmaṇa, illustre bien ce que c’est que de naître dans une famille favorable pour reprendre le progrès spirituel interrompu. Bharata était l’empereur du monde. C’est, du reste, depuis son règne que les devas nomment la terre « Bhārata-varṣa », qui s’appelait jusqu’alors « Ilāvṛta-varṣa ». Bien qu’il fût jeune encore, l’empereur renonça au trône et se voua à la quête de la perfection spirituelle, sans toutefois l’atteindre. Il eut alors à renaître dans la famille d’un brāhmaṇa vertueux. Parce qu’il vivait toujours seul et ne parlait à personne, on le nomma Jaḍa Bharata. Un jour advint où le roi Rahūgaṇa découvrit en lui le plus grand des spiritualistes. Sa vie nous prouve qu’aucun effort n’est vain dans la voie spirituelle, la pratique du yoga, et que le Seigneur, par Sa grâce, donne au spiritualiste maintes et maintes occasions d’atteindre la perfection spirituelle.