Skip to main content

TEXT 32

TEXT 32

Tekstas

Text

ātmaupamyena sarvatra
samaṁ paśyati yo ’rjuna
sukhaṁ vā yadi vā duḥkhaṁ
sa yogī paramo mataḥ
ātmaupamyena sarvatra
samaṁ paśyati yo ’rjuna
sukhaṁ vā yadi vā duḥkhaṁ
sa yogī paramo mataḥ

Synonyms

Synonyms

ātma — su savuoju „aš“; aupamyena — lygindamas; sarvatra — visur; samam — lygiai; paśyati — žvelgia; yaḥ — tas, kuris; arjuna — o Arjuna; sukham — į laimę; — arba; yadi — jeigu; — arba; duḥkham — į kančią; saḥ — toks; yogī — transcendentalistas; paramaḥ — tobulas; mataḥ — yra laikomas.

ātma — mit seinem Selbst; aupamyena — durch Vergleich; sarvatra — überall; samam — gleich, ohne Unterschiede; paśyati — sieht; yaḥ — er, der; arjuna — o Arjuna; sukham — Glück; — oder; yadi — wenn; — oder; duḥkham — Leid; saḥ — solcher; yogī — ein Transzendentalist; paramaḥ — vollkommen; mataḥ — gilt als.

Translation

Translation

Tas yra tobulas yogas, kas visas būtybes lygindamas su savuoju „aš“ mato, kad iš tiesų jos lygios tiek savo laimėje, tiek kančioje, o Arjuna.

Ein vollkommener yogī ist, wer durch Vergleich mit seinem eigenen Selbst die wahre Gleichheit aller Wesen sieht – sowohl in ihrem Glück als auch in ihrem Leid, o Arjuna.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Žmogus, įsisąmoninęs Kṛṣṇą, yra tobulas yogas. Jis jautrus kitų būtybių laimei ir kančioms, nes viską yra patyręs pats. Gyvosios esybės kančių priežastis ta, kad ji užmiršo savo ryšį su Dievu. O jos laimės šaltinis – tai supratimas, kad Kṛṣṇa – visa žmogaus veikla besimėgaujantis aukščiausiasis subjektas, visų žemių bei planetų savininkas ir tikrasis visų gyvųjų esybių draugas. Tobulas yogas suvokia, kad materialios gamtos guṇų sąlygota gyvoji būtybė užmiršo savo ryšį su Kṛṣṇa ir todėl tapo pasmerkta trejopoms materialioms kančioms. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus laimingas, todėl jis stengiasi plačiai propaguoti Kṛṣṇos mokslą. Kadangi tobulas yogas stengiasi papasakoti visiems apie Kṛṣṇos įsisąmoninimo svarbą, jis yra didžiausias labdarys pasaulyje ir brangiausias Viešpaties tarnas. Na ca tasmān manuṣyeṣu kaścin me priya-kṛttamaḥ (BG 18.69). Kitaip sakant, Viešpaties bhaktas nuolatos rūpinasi visų gyvųjų esybių gerove, todėl jis – tikras visų mūsų draugas. Kartu jis didžiausias yogas, nes nesiekia tobulumo sau pačiam, bet stengiasi dėl kitų. Jis nepavydi savo broliams – gyvosioms esybėms. Tuo ir skiriasi tyras Viešpaties bhaktas nuo yogo, besirūpinančio tik savo paties tobulėjimu. Yogas, kuris pasitraukia į atokią vietą, kad jam gerai sektųsi medituoti, nebūtinai yra toks tobulas, kaip bhaktas, kuris iš visų jėgų stengiasi kiekvieną žmogų atvesti į Kṛṣṇos sąmonę.

ERLÄUTERUNG: Wer Kṛṣṇa-bewußt ist, ist ein vollkommener yogī; aufgrund seiner eigenen Erfahrung ist er sich des Glücks und Leids eines jeden bewußt. Die Ursache für das Leid eines Lebewesens liegt im Vergessen seiner Beziehung zu Gott. Und die Ursache für sein Glück liegt in dem Wissen, daß Kṛṣṇa der höchste Genießer aller Tätigkeiten des Menschen ist, daß Er der Besitzer aller Länder und Planeten ist und daß Er der aufrichtigste Freund aller Lebewesen ist. Der vollkommene yogī weiß, daß das Lebewesen nur deshalb von den Erscheinungsweisen der materiellen Natur bedingt wird und den dreifachen materiellen Leiden unterworfen ist, weil es seine Beziehung zu Kṛṣṇa vergessen hat. Und weil er im Kṛṣṇa-Bewußtsein glücklich ist, versucht er, das Wissen von Kṛṣṇa überall zu verbreiten. Weil der vollkommene yogī versucht, andere davon zu überzeugen, wie wichtig es ist, Kṛṣṇa-bewußt zu werden, ist er der größte Wohltäter für die Welt, und er ist der liebste Diener des Herrn. Na ca tasmān manuṣyeṣu kaścin me priya-kṛttamaḥ (Bg. 18.69). Mit anderen Worten, ein Geweihter des Herrn ist immer um das Wohl aller Lebewesen besorgt, und deshalb ist er wahrhaftig der Freund eines jeden. Er ist der beste yogī, denn er bemüht sich nicht nur um Vollkommenheit für sich selbst, sondern auch für alle anderen. Er beneidet seine Mitlebewesen nicht. Hierdurch unterscheidet sich ein reiner Gottgeweihter von einem yogī, der nur an seinem eigenen Fortschritt interessiert ist. Der yogī, der sich an einen einsamen Ort zurückgezogen hat, um auf vollkommene Weise zu meditieren, hat nicht unbedingt dieselbe Vollkommenheit erreicht wie ein Gottgeweihter, der sein Bestes versucht, um jeden Menschen zum Kṛṣṇa-Bewußtsein zu bringen.