TEXT 29

Tekstas

Texte

sarva-bhūta-stham ātmānaṁ
sarva-bhūtāni cātmani
īkṣate yoga-yuktātmā
sarvatra sama-darśanaḥ

Synonyms

sarva-bhūta-stham — glūdinčią visose būtybėse; ātmānam — Supersielą; sarva — visas; bhūtāni — būtybes; ca — taip pat; ātmani — savajame „aš“; īkṣate — mato; yoga-yukta-ātmā — tas, kuris pasišventęs Kṛṣṇos sąmonei; sarvatra — visur; sama-darśanaḥ — žvelgiantis nešališkai.

sarva-bhūta-stham: située dans tous les êtres; ātmānam: l’Âme Suprême; sarva: tous; bhūtāni: les êtres; ca: aussi; ātmani: en l’Être; īkṣate: voit; yoga-yukta-ātmā: celui qui est uni à la conscience de Kṛṣṇa; sarvatra: partout; sama-darśanaḥ: voit également.

Translation

Tikras yogas regi Mane visose būtybėse ir visas būtybes regi Manyje. Iš tiesų save suvokęs žmogus mato Mane, vieną ir tą patį Aukščiausiąjį Viešpatį, visur.

Le vrai yogī Me voit en tous les êtres et voit tous les êtres en Moi. Ainsi l’âme réalisée Me voit-elle partout.

Purport

KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs yogas turi tobulą matymą, nes jis regi Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį, glūdint visų širdyse Supersielos (Paramātmos) pavidalu. Īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ hṛd-deśe ‘rjuna tiṣṭhati. Paramātmos aspektu Viešpats yra ir šuns, ir brahmano širdy. Tobulas yogas žino, jog Viešpats amžinai transcendentalus – materija nedaro Jam įtakos, ar Jis būtų šuns, ar brahmano kūne. Taip pasireiškia aukščiausias Viešpaties nešališkumas. Individuali siela taip pat glūdi širdyje, tačiau vienoje konkrečioje, o ne visose kartu. Tuo individuali siela ir skiriasi nuo Supersielos. Jei kaip pridera nepraktikuosime yogos, neturėsime tokio aiškaus matymo. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus mato Kṛṣṇą ir tikinčiojo, ir bedievio širdyse. Smṛti liudija: ātatatvāc ca mātṛtvāc ca ātmā hi paramo hariḥ. Viešpats, būdamas visų gyvųjų būtybių pradžia, yra tarsi motina ir globėjas. Kaip motinai visi vaikai lygūs, taip lygūs jie ir aukščiausiajam tėvui (ar motinai). Taigi Supersiela visada yra kiekvienoje gyvoje būtybėje.

Le yogī conscient de Kṛṣṇa est doté d’une vision parfaite car il voit Kṛṣṇa, le Suprême, dans le cœur de chaque entité vivante. Dans Sa forme de Paramātmā, d’Âme Suprême, le Seigneur habite le cœur de chacun, celui du chien comme celui du brāhmaṇa: īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ hṛd-deśe ’rjuna tiṣṭhati. Le parfait yogī sait que le Seigneur demeure transcendantal en toutes circonstances, et qu’Il n’est nullement affecté par le corps qu’Il occupe. C’est la marque de l’absolue neutralité du Seigneur. L’âme distincte elle aussi réside dans le cœur, mais contrairement à l’Âme Suprême, elle n’habite pas simultanément dans tous les cœurs. Telle est la différence entre l’âme individuelle et l’Âme Suprême. Ceux qui n’adhèrent pas pleinement à la pratique du yoga ne peuvent jamais prétendre à une telle vision, alors que le dévot qui voit Kṛṣṇa partout, dans le cœur du croyant comme de l’incroyant, lui, le peut. La smṛti confirme ce point important par les mots ātatatvāc ca mātṛtvāc ca ātmā hi paramo hariḥ. Le Seigneur, source de tous les êtres, est comme leur mère, leur soutien. Tout comme une mère agit de manière impartiale envers ses enfants, le père (ou la mère) suprême agit de manière impartiale envers tous. Il réside toujours en chacun d’eux, sous la forme de l’Âme Suprême.

Visas gyvąsias būtybes supa Viešpaties energija. Septintame skyriuje bus aiškinama, kad iš esmės Viešpats valdo dvi energijas: dvasinę (aukštesnę) ir materialią (žemesnę). Nors gyvoji esybė yra aukštesniosios Viešpaties energijos dalelė, ją sąlygoja žemesnioji energija; gyvoji esybė visada yra Viešpaties energijoje. Visos gyvosios esybės šiaip ar taip glūdi Jame.

Tous les êtres, également, vivent en Dieu, puisqu’ils résident dans Son énergie. Comme l’explique le septième chapitre, le Seigneur possède originairement deux énergies: l’une spirituelle (supérieure), l’autre matérielle (inférieure). L’être distinct, qui relève de l’énergie supérieure, se trouve conditionné sous l’influence de l’énergie inférieure. Mais qu’il soit conditionné ou libéré, il se situe toujours dans l’énergie du Seigneur et vit en Lui.

Yogo akimis visos gyvosios esybės lygios, ir nepaisant skirtingos jų padėties, kurią nulemia karminės veiklos rezultatai, jos bet kokiomis aplinkybėmis yra Dievo tarnai. Materialioje energijoje gyvoji esybė tarnauja materialioms juslėms, o dvasinėje energijoje – tiesiogiai Aukščiausiajam Viešpačiui. Ir tuo, ir kitu atveju ji – Dievo tarnas. Tobuliausiai gyvųjų esybių lygybę regi įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus.

C’est pourquoi le yogī voit tous les êtres d’un œil égal. Bien que placés, selon leur karma, dans des situations différentes, ils demeurent toujours des serviteurs de Dieu. Sous l’emprise de l’énergie matérielle, ils servent leurs sens; sous l’égide de l’énergie spirituelle, ils servent le Seigneur Suprême directement. Dans un cas comme dans l’autre, ils sont les serviteurs de Dieu. Cette vision égalitaire est pleinement développée chez l’homme conscient de Kṛṣṇa.