Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » ŠEŠTAS SKYRIUS

TEXT 26

TEXT 26

Tekstas

Texte

yato yato niścalati
manaś cañcalam asthiram
tatas tato niyamyaitad
ātmany eva vaśaṁ nayet
yato yato niścalati
manaś cañcalam asthiram
tatas tato niyamyaitad
ātmany eva vaśaṁ nayet

Synonyms

Synonyms

yataḥ yataḥ — kad ir kur; niścalati — tikrai nuklystų; manaḥ — protas; cañcalam — permainingas; asthiram — nepastovus; tataḥ tataḥ — iš ten; niyamya — valdant; etat — jis; ātmani — savojo „aš“; eva — tikrai; vaśam — valdžion; nayet — turi būti sugrąžintas.

yataḥ yataḥ: où que ce soit; niścalati: devient assurément agité; manaḥ: le mental; cañcalam: mouvant; asthiram: instable; tataḥ tataḥ: de là; niyamya: disciplinant; etat: ce; ātmani: dans le soi; eva: certes; vaśam: sous contrôle; nayet: doit ramener.

Translation

Translation

Kad ir kur nuklystų iš prigimties permainingas, nepastovus protas, būtina jį grąžinti savojo „aš“ valdžion.

Où qu’il aille, emporté par sa nature instable et fébrile, on doit s’efforcer de contenir le mental et de toujours le ramener sous contrôle.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Protas yra permainingos ir nepastovios prigimties. Tačiau save pažinęs yogas turi valdyti protą, o ne protas jį. Kas pažabojo protą, taigi ir jusles, vadinamas gosvāmiu, ar svāmiu, o savojo proto vergas vadinamas go-dāsa – juslių tarnu. Gosvāmis žino, kokia iš tikrųjų turėtų būti juslinė laimė. Transcendentinė juslinė laimė – tai būsena, kai juslės tarnauja Hṛṣīkeśai, t.y. aukščiausiajam juslių šeimininkui – Kṛṣṇai. Tarnystė Kṛṣṇai išgrynintais jutimais vadinasi Kṛṣṇos sąmone. Taip galima visiškai suvaldyti jusles. Maža to, toks yra aukščiausias yogos praktikos tobulumas.

Par nature, le mental est mouvant, instable. Le yogī conscient de son identité spirituelle doit le dominer au lieu d’en être l’esclave. On appelle svāmi, ou gosvāmī, celui qui domine son mental (et, par suite, ses sens), et go-dāsa, ou serviteur des sens, celui qui lui est soumis. Le gosvāmī sait ce que vaut le plaisir des sens. Il sait que le vrai bonheur, le bonheur spirituel, ne naît que lorsque l’on utilise les sens au service de Hṛṣīkeśa, le maître des sens, Kṛṣṇa. La conscience de Kṛṣṇa, qui consiste à servir le Seigneur avec des sens purifiés, nous assure une maîtrise absolue des sens, et représente en outre le sommet de la pratique du yoga.