TEXT 2

Tekstas

Texte

yaṁ sannyāsam iti prāhur
yogaṁ taṁ viddhi pāṇḍava
na hy asannyasta-saṅkalpo
yogī bhavati kaścana

Synonyms

yam — ką; sannyāsam — atsižadėjimu; iti — tuo būdu; prāhuḥ — jie vadina; yogam — jungtis su Aukščiausiuoju; tam — tai; viddhi — žinoki; pāṇḍava — o Pāṇḍu sūnau; na — niekada; hi — tikrai; asannyasta — neatmesdamas; saṅkalpaḥ — troškimo pasitenkinti; yogī — mistiku transcendentalistu; bhavati — tampa; kaścana — bet kuris.

yam: ce que; sannyāsam: le renoncement; iti: ainsi; prāhuḥ: ils disent; yogam: s’unir au Suprême; tam: cela; viddhi: tu dois savoir; pāṇḍava: ô fils de Pāṇḍu; na: jamais; hi: certes; asannyasta: sans abandonner; saṅkalpaḥ: le désir de satisfaction personnelle; yogī: un spiritualiste mystique; bhavati: ne devient; kaścana: quiconque.

Translation

Žinok, o Pāṇḍu sūnau, kad tai, kas vadinama atsižadėjimu, ir yra yoga, arba jungtis su Aukščiausiuoju, nes žmogus, neatsižadėjęs troškimo tenkinti jusles, netaps yogu.

Sache, ô fils de Pāṇḍu, qu’on ne peut séparer le yoga, la communion avec l’Absolu, du renoncement, car nul ne peut devenir un yogī sans abandonner tout désir de jouissance matérielle.

Purport

KOMENTARAS: Tikroji sannyāsa-yoga, arba bhakti – tai suvokti savo, kaip gyvosios esybės, prigimtinį būvį ir atitinkamai elgtis. Gyvoji esybė negali egzistuoti atskirai ir būti savarankiška. Ji yra Aukščiausiojo ribinė energija. Patekusi į materialios energijos spąstus, gyvoji esybė tampa sąlygota, o įsisąmoninusi Kṛṣṇą, t.y. pažinusi dvasinę energiją, ji atgauna savo tikrąją, natūralią padėtį. Todėl turint visišką žinojimą, nutraukiamas materialus juslinis pasitenkinimas, arba atsižadama bet kokios veiklos juslėms patenkinti. Tokį metodą praktikuoja yogai, kurie neleidžia juslėms pakliūti į materialių objektų valdžią. Bet Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus neturi galimybės užimti jusles veikla, kuri nesusijusi su Kṛṣṇa. Taigi jis kartu yra ir sannyāsis, ir yogas. Tikslas, kurio siekiama žinojimu ir juslių suvaldymu, kaip tai nurodo jñānos ir yogos procesai, savaime pasiekiamas puoselėjant Kṛṣṇos sąmonę. Jei žmogus nesugeba atsižadėti savanaudiškos veiklos, jñāna ir yoga jam nepadės. Tikrasis gyvosios esybės tikslas – būti pasirengusiam tenkinti Aukščiausiąjį ir atsisakyti malonumų sau. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nenori jokių malonumų sau – jis tegalvoja, kaip suteikti džiaugsmo Aukščiausiajam. Kas neturi žinių apie Aukščiausiąjį, tas priverstas tenkinti vien savo norus, nes nieko neveikti neįmanoma. Visus tuos tikslus puikiausiai įgyvendina Kṛṣṇos sąmonės praktika.

Pratiquer le bhakti-yoga, ou le sannyāsa-yoga, c’est connaître sa nature essentielle et agir en conséquence. L’être vivant n’a pas d’identité indépendante séparée, car il constitue l’énergie marginale de Dieu. Prisonnier de l’énergie matérielle, il en subit le conditionnement, mais lorsqu’il est conscient de Kṛṣṇa, conscient de l’énergie spirituelle, il connaît son état naturel véritable. Lorsqu’il a la pleine connaissance, il renonce à tout plaisir matériel, à toute action intéressée. Tel est le renoncement des yogīs, le renoncement de ceux qui détachent les sens de leurs objets. Mais l’homme conscient de Kṛṣṇa est à la fois un sannyāsī et un yogī, car jamais il n’use de ses sens autrement que pour satisfaire Kṛṣṇa. C’est donc tout naturellement qu’il atteint le but du jñāna et du yoga – le savoir et la maîtrise des sens – alors que l’homme incapable de s’affranchir de son égocentrisme ne peut jamais rien tirer de ces pratiques.

Le véritable objectif de tout être est de renoncer à sa satisfaction propre pour chercher uniquement celle du Seigneur. Le dévot, par exemple, n’a aucun désir de jouissance personnelle. Il agit constamment pour le plaisir de l’Être Suprême. L’être ne pouvant demeurer inactif, celui qui ne connaît pas l’existence du Seigneur devra nécessairement agir pour sa satisfaction propre. Tous les objectifs seront donc parfaitement atteints si l’on pratique la conscience de Kṛṣṇa.