Skip to main content

TEXT 18

VERSO 18

Tekstas

Texto

yadā viniyataṁ cittam
ātmany evāvatiṣṭhate
nispṛhaḥ sarva-kāmebhyo
yukta ity ucyate tadā
yadā viniyataṁ cittam
ātmany evāvatiṣṭhate
nispṛhaḥ sarva-kāmebhyo
yukta ity ucyate tadā

Synonyms

Sinônimos

yadā — kai; viniyatam — itin drausmingas; cittam — protas ir jo veikla; ātmani — transcendenciją; eva — tikrai; avatiṣṭhate — pasiekia; nispṛhaḥ — be troškimų; sarva — visų rūšių; kāmebhyaḥ — materialiam juslių tenkinimui; yuktaḥ — tvirtas yogoje; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma yra; tadā — tada.

yadā — quando; viniyatam — particularmente disciplinadas; cittam — a mente e suas atividades; ātmani — na transcendência; eva — decerto; avatiṣṭhate — situa-se; nispṛhaḥ — sem desejo; sarva — por todas as espécies de; kāmebhyaḥ — gozo dos sentidos materiais; yuktaḥ — bem situado em yoga; iti — assim; ucyate — diz-se que é; tadā — nesse momento.

Translation

Tradução

Kai yogos praktika sudrausminęs proto veiklą yogas tampa transcendentalus – be jokių materialių troškimų – jis, sakoma, pasiekia yogos pastovumą.

Quando o yogī, pela prática da yoga, disciplina suas atividades mentais e se situa em transcendência — desprovido de todos os desejos materiais — diz-se que ele está bem estabelecido em yoga.

Purport

Comentário

KOMENTARAS: Charakteringas bruožas, skiriantis yogą nuo paprasto žmogaus, yra tas, kad jis atsižadėjo materialių troškimų, kurių svarbiausias – seksas. Tobulas yogas taip gerai sudrausmina savo proto veiklą, kad jo daugiau nebegali sujaudinti materialūs troškimai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ (9.4.18–20) tvirtinama, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus savaime pasiekia šią tobulumo pakopą:

As atividades do yogī distinguem-se daquelas de uma pessoa comum pela maneira característica de ele refrear todas as espécies de desejos materiais — entre os quais se destaca o sexo. O yogī perfeito está tão bem disciplinado nas atividades da mente que já não pode ser perturbado por nenhum tipo de desejo material. Esta fase de perfeição pode ser atingida automaticamente por quem está em consciência de Kṛṣṇa, como afirma o Śrīmad-Bhāgavatam (9.4.18-20):

sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayor
vacāṁsi vaikuṇṭha-guṇānuvarṇane
karau harer mandira-mārjanādiṣu
śrutiṁ cakārācyuta-sat-kathodaye
sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayor
vacāṁsi vaikuṇṭha-guṇānuvarṇane
karau harer mandira-mārjanādiṣu
śrutiṁ cakārācyuta-sat-kathodaye
mukunda-liṅgālaya-darśane dṛśau
tad-bhṛtya-gātra-sparśe ’ṅga-saṅgamam
ghrāṇaṁ ca tat-pāda-saroja-saurabhe
śrīmat-tulasyā rasanāṁ tad-arpite
mukunda-liṅgālaya-darśane dṛśau
tad-bhṛtya-gātra-sparśe ’ṅga-saṅgamam
ghrāṇaṁ ca tat-pāda-saroja-saurabhe
śrīmat-tulasyā rasanāṁ tad-arpite
pādau hareḥ kṣetra-padānusarpaṇe
śiro hṛṣīkeśa-padābhivandane
kāmaṁ ca dāsye na tu kāma-kāmyayā
yathottama-śloka-janāśrayā ratiḥ
pādau hareḥ kṣetra-padānusarpaṇe
śiro hṛṣīkeśa-padābhivandane
kāmaṁ ca dāsye na tu kāma-kāmyayā
yathottama-śloka-janāśrayā ratiḥ

„Karalius Ambarīṣa pirmiausiai nukreipė mintis į Viešpaties Kṛṣṇos lotosines pėdas, po to paeiliui žodžius paskyrė transcendentinėms Viešpaties savybėms apibūdinti, rankas – Viešpaties šventyklai plauti, ausis – klausytis apie Viešpaties žygius, akis – transcendentinėms Viešpaties formoms regėti, kūną – Viešpaties bhaktams lytėti, nosį – uosti Viešpačiui aukotų lotoso žiedų kvapus, liežuvį – ragauti tulasī lapelį, paaukotą Viešpaties lotosinėms pėdoms, kojas – lankyti šventas vietas bei Viešpaties šventyklą, galvą – pagarbiai nusilenkti Viešpačiui, troškimus – Viešpaties misijai vykdyti. Ši transcendentinė veikla visiškai pritinka tyram bhaktui.“

“O rei Ambarīṣa antes de tudo ocupou sua mente nos pés de lótus do Senhor Kṛṣṇa; então, ele consecutivamente ocupou suas palavras em descrever as qualidades transcendentais do Senhor; suas mãos em limpar o templo do Senhor; seus ouvidos em ouvir as atividades do Senhor; seus olhos em ver as formas transcendentais do Senhor; seu corpo em tocar os corpos dos devotos; seu sentido olfativo em cheirar os aromas das flores de lótus oferecidas ao Senhor; sua língua em saborear as folhas de tulasī oferecidas aos pés de lótus do Senhor; suas pernas em caminhar aos lugares de peregrinação e ao templo do Senhor; sua cabeça em oferecer reverências ao Senhor; e seus desejos em cumprir a missão do Senhor. Todas essas atividades transcendentais são deveras condizentes com um devoto puro.”

Impersonalizmo pasekėjams šis transcendentinis būvis atrodo nenusakomas ir nepasiekiamas, bet (kaip rodo aukščiau cituotas Mahārājos Ambarīṣos veiklos aprašymas) jis yra lengvai pasiekiamas Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui. Tokia transcendentinė veikla atrodo neįgyvendinama tol, kol mintys nesutelktos į Viešpaties lotosines pėdas, nuolat Jį prisimenant. Nurodyta pasiaukojimo tarnystės veikla vadinama arcana, arba visų juslių panaudojimas tarnaujant Viešpačiui. Juslėms ir protui reikia veiklos. Jų slopinimas nieko gero neduos. Todėl paprastiems žmonėms, o ypač tiems, kurie neatsižadėjo pasaulio, transcendentaliai užimti protą ir jusles kaip anksčiau aprašyta – tai geriausias būdas siekti transcendentinių aukštumų. „Bhagavad-gītoje“ šis būdas vadinamas yukta.

Esta etapa transcendental talvez nem seja mencionada nas opiniões emitidas pelos seguidores do caminho impersonalista, mas se torna muito fácil e prática para alguém em consciência de Kṛṣṇa, como evidência esta descrição das ocupações de Mahārāja Ambarīṣa. Se a mente não se fixa nos pés de lótus do Senhor através da lembrança constante, estas ocupações transcendentais não são práticas. No serviço devocional ao Senhor, portanto, tais atividades prescritas chamam-se arcana, ou ocupar todos os sentidos no serviço ao Senhor. Os sentidos e a mente precisam de ocupação. A simples abnegação não é prática. Portanto, para as pessoas em geral — especialmente para aquelas que não estão na ordem de vida renunciada — a ocupação transcendental dos sentidos e da mente como se descreve acima é o processo perfeito para o sucesso transcendental, que se chama yukta no Bhagavad-gītā.