TEXT 17

Tekstas

Tekst

yuktāhāra-vihārasya
yukta-ceṣṭasya karmasu
yukta-svapnāvabodhasya
yogo bhavati duḥkha-hā

Synonyms

yukta — reguliuojamas; āhāra — valgymas; vihārasya — poilsis; yukta — reguliuojamas; ceṣṭasya — to, kuris dirba dėl pragyvenimo; karmasu — atlikdamas pareigas; yukta — reguliuojamas; svapna-avabodhasya — miegas ir būdravimas; yogaḥ — yogos praktika; bhavati — tampa; duḥkha-hā — skausmų malšintoja.

yukta — reguleret; āhāra — spisning; vihārasya — for den, hvis adspredelse; yukta — reguleret; ceṣṭasya — for den, der arbejder for at forsørge; karmasu — i udførelse af pligter; yukta — regulerede; svapna- avabodhasya — for den, hvis søvn og vågen tilstand; yogaḥ — udøvelse af yoga; bhavati — bliver; duḥkha-hā — det, der mindsker lidelse.

Translation

Kas saikingai maitinasi, miega, ilsisi ir dirba, tas praktikuodamas yogos sistemą gali numaldyti visas materialias kančias.

Den, der er reguleret i sine vaner med hensyn til spisning, søvn, adspredelse og arbejde, kan mindske alle materielle lidelser ved at følge yoga-systemet.

Purport

KOMENTARAS: Nesaikingas miego, valgymo, gynimosi ir poravimosi – kūno poreikių tenkinimas gali sustabdyti yogos praktikos pažangą. O dėl mitybos, tai ją galima reguliuoti tik tuomet, kai valgomas prasādam – pašventintas maistas. Pasak „Bhagavad-gītos“ (9.26) Viešpačiui Kṛṣṇai aukojamos daržovės, vaisiai, gėlės, grūdai, pienas etc. Vadinasi Kṛṣṇos sąmonę puoselėjantis žmogus savaime įpranta nevalgyti maisto, kuris žmogui neskirtas, t.y. maisto, kuris nepriklauso dorybės kategorijai. O dėl miego galima pasakyti tiek, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus visada pasiruošęs atlikti savo Kṛṣṇos sąmonės pareigas, todėl kiekviena tuščiai pramiegota minutė – didžiausias praradimas. Avyartha-kālātvam: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nenori praleisti nė akimirkos Jam netarnaudamas, todėl miegą jis riboja iki minimumo. Tokiam žmogui idealas – Śrīla Rūpa Gosvāmis, kuris kiekvieną gyvenimo akimirką tarnavo Kṛṣṇai ir miegojo ne ilgiau dviejų valandų per parą, o kartais dar mažiau. Ṭhākura Haridāsa neliesdavo prasādam ir nesumerkdavo akių tol, kol nepakartodavo maldos karoliais dienos normos – tris šimtus tūkstančių kartų neištardavo šventojo vardo. O dėl darbo, tai Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nedaro to, kas nėra susiję su Kṛṣṇos interesais, todėl jo veikla visada yra sureguliuota ir nesutepta troškimo jusliškai pasitenkinti. Jis nesiekia juslinių malonumų sau, todėl nė akimirkos nenori skirti materialioms pramogoms. Jis žino saiką kalbėti, dirbti, miegoti, būdrauti ir atlikti kitą fizinę veiklą, todėl materialios kančios jam neegzistuoja.

FORKLARING: Overdrivelse med hensyn til at spise, sove, forsvare sig og parre sig, der er kropslige forlangender, kan blokere fremgang i praktiseringen af yoga. Hvad angår ens spisevaner, kan man kun regulere dem, når man har vænnet sig til at indtage og acceptere prasāda, helliggjort mad. Ifølge Bhagavad-gītā (9.26) kan man ofre Herren Kṛṣṇa grøntsager, blomster, frugt, korn, mælk osv. På den måde bliver en person i Kṛṣṇa-bevidsthed automatisk vant til ikke at indtage mad, der ikke er beregnet til mennesker eller ikke er i godhedens kvalitet. Hvad søvn angår, er en Kṛṣṇa-bevidst person altid vågen, når det kommer til at udføre hans pligter, og derfor betragtes tid, der går unødvendigt med at sove, som et stort tab. Avyartha-kālatvam (Cc. Madhya 23.18–19): En Kṛṣṇa-bevidst person kan ikke holde ud at leve så meget som et minut af sit liv uden at være engageret i Herrens tjeneste. Derfor begrænses hans søvnforbrug til et minimum. Hans ideal i denne henseende er Śrīla Rūpa Gosvāmī, der altid var engageret i Kṛṣṇas tjeneste og ikke kunne sove mere end to timer om dagen og nogle gange ikke engang det. Ṭhākura Haridāsa ville ikke engang spise prasāda eller sove så meget som et minut, før han havde afsluttet sin daglige rutine med at recitere 300.000 navne på sin bønnekæde. Når det kommer til arbejde, foretager en Kṛṣṇa-bevidst person sig intet, uden at det er forbundet med Kṛṣṇas interesse, hvilket gør, at hans arbejde altid er reguleret og ubesmittet af sansetilfredsstillelse. Da sansenydelse ikke kommer på tale, har en Kṛṣṇa-bevidst person ingen materiel fritid som sådan. Og eftersom han er reguleret i alt sit arbejde, sin tale, under søvn og i vågen tilstand såvel som i alle sine andre kropslige aktiviteter, er der ingen materiel lidelse for ham.