Skip to main content

TEXTS 13-14

TEXTS 13-14

Tekstas

Texte

samaṁ kāya-śiro-grīvaṁ
dhārayann acalaṁ sthiraḥ
samprekṣya nāsikāgraṁ svaṁ
diśaś cānavalokayan
samaṁ kāya-śiro-grīvaṁ
dhārayann acalaṁ sthiraḥ
samprekṣya nāsikāgraṁ svaṁ
diśaś cānavalokayan
praśāntātmā vigata-bhīr
brahmacāri-vrate sthitaḥ
manaḥ saṁyamya mac-citto
yukta āsīta mat-paraḥ
praśāntātmā vigata-bhīr
brahmacāri-vrate sthitaḥ
manaḥ saṁyamya mac-citto
yukta āsīta mat-paraḥ

Synonyms

Synonyms

samam — tiesiai; kāya — kūną; śiraḥ — galvą; grīvam — ir kaklą; dhārayan — laikydamas; acalam — nejudrus; sthiraḥ — ramus; samprekṣya — žiūrėdamas; nāsikā — į nosies; agram — galiuką; svam — savo; diśaḥ — į visas puses; ca — taip pat; anavalokayan — nesidairydamas; praśānta — nesujaudintas; ātmā — protas; vigata-bhīḥ — be baimės; brahmacāri-vrate — celibato įžadų; sthitaḥ — besilaikantis; manaḥ — protą; saṁyamya — visiškai nugalėjęs; mat — į Mane (Kṛṣṇą); cittaḥ — sutelkęs protą; yuktaḥ — tikras yogas; āsita — turi sėdėti; mat — Mane; paraḥ — padaręs galutiniu tikslu.

samam: droits; kāya: le corps; śiraḥ: la tête; grīvam: le cou; dhārayan: tenant; acalam: immobile; sthiraḥ: ferme; samprekṣya: regardant; nāsikā: nez; agram: le bout; svam: de son propre; diśaḥ: de tous les côtés; ca: aussi; anavalokayan: ne regardant pas; praśānta: sans agitation; ātmā: le mental; vigata-bhīḥ: sans peur; brahmacāri-vrate: ayant fait vœu de continence; sthitaḥ: situé; manaḥ: le mental; saṁyamya: dominant complètement; mat: sur Moi (Kṛṣṇa); cittaḥ: concentrant le mental; yuktaḥ: le vrai yogī; āsīta: doit s’asseoir; mat: Moi; paraḥ: le but ultime.

Translation

Translation

Jo kūnas, kaklas ir galva turi eiti vertikalia linija, o žvilgsnis visada turi būti nukreiptas į nosies galiuką. Šitaip su nesujaudinamu ir pažabotu protu, atsikratęs baimės ir visiškai atsisakęs lytinio gyvenimo, jis turi medituoti Mane savo širdyje ir padaryti Mane galutiniu gyvenimo tikslu.

Il lui faut garder le corps, le cou et la tête bien droits, le regard fixé sur l’extrémité du nez. Affranchi de la peur et ferme dans le vœu de continence, le mental apaisé et maîtrisé, il doit méditer sur Moi en son cœur et faire de Moi le but ultime de son existence.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Gyvenimo tikslas – pažinti Kṛṣṇą, kuris Paramātmos, keturrankio Viṣṇu pavidalu, glūdi kiekvienos gyvosios būtybės širdyje. Yogos praktika skirta išvysti lokalizuotą Viṣṇu pavidalą, jokio kito tikslo nėra. Lokalizuota viṣṇu-mūrti – tai pilnutinė Kṛṣṇos reprezentacija, glūdinti kiekvieno širdyje. Jei žmogus nėra užsibrėžęs tikslo patirti šią viṣṇu- mūrti, tokia yogos praktika tėra parodija ir todėl aišku, kad jis tuščiai švaisto savo laiką. Kṛṣṇa – galutinis gyvenimo tikslas, o viṣṇu-mūrti, esanti kiekvienos gyvosios būtybės širdyje – yogos praktikos objektas. Norint patirti viṣṇu-mūrti savo širdyje reikia visiškai susilaikyti nuo lytinio gyvenimo – dėl to tenka palikti namus ir gyventi vienam nuošalioje vietoje medituojant tokia poza, kuri buvo anksčiau aprašyta. Negalima tapti yogu lankant vadinamosios yogos pamokas ir užsiiminėjant seksu, nesvarbu, ar namie, ar kur kitur. Reikia mokytis tramdyti protą ir vengti juslinių malonumų bet kokiomis formomis, kurių pagrindinė – lytinis gyvenimas. Celibato taisyklės, kurias surašė didis išminčius Yājñavalkya, skelbia:

Le but de la vie est de connaître Kṛṣṇa, qui, en tant que Paramātmā – la forme à quatre bras de Viṣṇu –, vit dans le cœur de chaque être. La pratique du yoga n’a d’autre but que de nous mettre en présence de cette viṣṇu-mūrti, cette forme de l’émanation plénière de Kṛṣṇa localisée dans le cœur de chacun. Autrement, le yoga n’est qu’une parodie du vrai yoga, une pure perte de temps. Kṛṣṇa est en soi le but ultime de l’existence, et la viṣṇu-mūrti, le Paramātmā, l’objet du yoga. Pour L’atteindre, il faut s’abstenir de tout rapport sexuel. Il s’avère donc nécessaire de quitter son foyer pour vivre en un lieu solitaire et méditer dans la posture que décrit le verset. On ne peut s’adonner quotidiennement aux plaisirs charnels, chez soi ou ailleurs, puis se métamorphoser en yogī grâce à quelque cours du soir. Il faut apprendre à dominer son mental et s’abstenir de tous plaisirs des sens, dont le plus fort est le plaisir sexuel. Dans son code du célibat, le grand sage Yājñavalkya disait -

karmaṇā manasā vācā
sarvāvasthāsu sarvadā
sarvatra maithuna-tyāgo
brahmacaryaṁ pracakṣate
karmaṇā manasā vācā
sarvāvasthāsu sarvadā
sarvatra maithuna-tyāgo
brahmacaryaṁ pracakṣate

Brahmacaryos įžadai skirti padėti visiškai susilaikyti nuo sekso visur, visada ir bet kokiomis aplinkybėmis – tiek veiksmuose, tiek žodžiuose, tiek mintyse.“ Negalima praktikuoti tikrąją yogą, gyvenant lytinį gyvenimą. Todėl brahmacaryos principų mokoma nuo pat vaikystės, kol dar neturima lytinio gyvenimo patirties. Penkerių metų vaikai siunčiami į guru- kulas, ar dvasinio mokytojo namus, ir berniukus mokytojas moko griežtos brahmacārio disciplinos. Be tokio auklėjimo jokia yoga – nei dhyāna, nei jñāna, nei bhakti – nepadės pažengti į priekį. Vedęs vyras irgi vadinamas brahmacāriu, jeigu jis laikosi santuokinio gyvenimo taisyklių ir lytiškai gyvena tik su savo žmona (ir tai neperžengdamas tam tikrų ribų). Bhakti mokykla pripažįsta, kad susilaikiusį šeimos žmogų galima vadinti brahmacāriu, o jñānos ir dhyānos mokyklos to nepripažįsta. Jos be išlygų reikalauja visiško susilaikymo. Bhakti-yogos mokykla šeimos žmogui brahmacāriui leidžia kontroliuojamą lytinį gyvenimą, nes bhakti-yoga yra toks galingas procesas, jog kiekvienas, pradėjęs aukščiausią tarnystę – tarnystę Viešpačiui – savaime netenka lytinio potraukio. „Bhagavad-gītoje“ (2.59) sakoma:

« Faire vœu de brahmacarya doit nous aider à effacer complètement la sexualité de nos actes, de nos paroles et de nos pensées, à tout moment, en toute circonstance et en tout lieu. »

Nul ne peut pratiquer correctement et efficacement le yoga s’il se livre aux plaisirs sexuels. Aussi doit-on être éduqué dans le brahmacarya dès l’enfance, quand on ne sait rien encore de la vie sexuelle. Dès l’âge de cinq ans, les enfants sont envoyés au guru-kula, l’école du maître spirituel, pour y suivre la stricte discipline du brahmacarya sans laquelle on ne peut progresser sur la voie du yoga, qu’il s’agisse du dhyāna, du jñāna ou de la bhakti. On appelle également brahmacārī l’homme marié qui observe les normes védiques de la vie conjugale, l’homme qui n’a de rapports sexuels qu’avec sa propre femme (et selon certaines règles). L’école du bhakti-yoga acceptera ce chef de famille brahmacārī, mais pas celle du jñāna ni celle du dhyāna, qui exigent la continence totale et n’acceptent aucun compromis. Le bhakti-yoga autorise une vie sexuelle restreinte, car la puissance du service de dévotion offert au Seigneur est telle qu’elle fait perdre naturellement toute attraction pour les plaisirs de la chair. La Bhagavad-gītā (2.59) ne nous dit-elle pas:

viṣayā vinivartante
nirāhārasya dehinaḥ
rasa-varjaṁ raso ’py asya
paraṁ dṛṣṭvā nivartate
viṣayā vinivartante
nirāhārasya dehinaḥ
rasa-varjaṁ raso ’py asya
paraṁ dṛṣṭvā nivartate

Viešpaties bhaktas nuo juslinių malonumų susilaiko savaime, nes patyrė tobulesnį skonį, tuo tarpu kitiems yogams reikalingos valios pastangos. Tas skonis pažįstamas tiktai bhaktams ir niekam daugiau.

Alors que d’autres spiritualistes doivent faire d’immenses efforts pour se détacher de tout plaisir matériel, le dévot du Seigneur, parce qu’il est le seul à goûter quelque chose de supérieur, s’en détache automatiquement.

Vigata-bhīḥ. Neįmanoma atsikratyti baimės, nepasiekus visiškos Kṛṣṇos sąmonės. Sąlygota siela baimę jaučia, kai sunyksta atmintis, kai siela užmiršta savo amžiną ryšį su Kṛṣṇa. Bhāgavatam (11.2.37) sako: bhayaṁ dvitīyābhiniveśataḥ syād īśād apetasya viparyayo ‘smṛtiḥ. Vienintelis bebaimiškumo pagrindas – Kṛṣṇos sąmonė. Todėl tik tas, kuris įsisąmonino Kṛṣṇą, gali deramai praktikuoti yogą. O kadangi galutinis yogos tikslas – vidujai išvysti Viešpatį, Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus jau yra geriausias iš visų yogų. Čia minimi yogos sistemos principai skiriasi nuo tų, kuriuos skelbia šiuo metu populiarios vadinamosios yogos draugijos.

On ne peut être affranchi de toute crainte (vigata-bhīḥ) que si l’on est pleinement conscient de Kṛṣṇa. La crainte est inhérente à l’être conditionné en raison de sa mémoire dénaturée, de son oubli de la relation éternelle qui l’unit à Kṛṣṇa. Aussi le Bhāgavatam (11.2.37) enseigne-t-il: bhayaṁ dvitīyābhiniveśatah syād īśād apetasya viparyayo ’smṛtiḥ. La conscience de Kṛṣṇa est le seul moyen d’échapper à la crainte. Le dévot de Kṛṣṇa peut donc atteindre la perfection de la pratique du yoga. Il est en effet le plus élevé de tous les yogīs, puisqu’il a déjà atteint le but ultime du yoga, qui est de voir le Seigneur à l’intérieur de soi. Les principes du yoga mentionnés ici sont donc bien différents de ceux des clubs de yoga actuels.