Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » PENKTAS SKYRIUS

TEXT 24

TEXT 24

Tekstas

Texte

yo ’ntaḥ-sukho ’ntar-ārāmas
tathāntar-jyotir eva yaḥ
sa yogī brahma-nirvāṇaṁ
brahma-bhūto ’dhigacchati
yo ’ntaḥ-sukho ’ntar-ārāmas
tathāntar-jyotir eva yaḥ
sa yogī brahma-nirvāṇaṁ
brahma-bhūto ’dhigacchati

Synonyms

Synonyms

yaḥ — tas, kuris; antaḥ-sukhaḥ — laimingas vidujai; antaḥ-ārāmaḥ — semiasi džiaugsmo savyje; tathā — kaip ir; antaḥ-jyotiḥ — žvelgiąs vidujai; eva — tikrai; yaḥ — bet kas; saḥ — jis; yogī — mistikas; brahma-nirvāṇam — išsivadavimas patyrus Aukščiausiąjį; brahma-bhūtaḥ — pažinęs save; adhigacchati — pasiekia.

yaḥ: celui qui; antaḥ-sukhaḥ: heureux de l’intérieur; antaḥ-ārāmaḥ: se réjouissant activement à l’intérieur; tathā: ainsi que; antaḥ-jyotiḥ: visant l’intérieur; eva: certes; yaḥ: quiconque; saḥ: il; yogī: un yogī mystique; brahma-nirvāṇam: la libération dans le Suprême; brahma-bhūtaḥ: ayant réalisé le soi; adhigacchati: atteint.

Translation

Translation

Kas laimingas vidujai, kas veiklus ir semiasi džiaugsmo savyje ir kas žvelgia savo vidun, tas išties tobulas mistikas. Jis išsivaduoja patirdamas Aukščiausiajį ir galiausiai Jį pasiekia.

Celui dont l’activité, le bonheur et l’objectif sont purement intérieurs est un parfait yogī. Il est libéré dans l’Absolu et, à la fin, atteindra l’Absolu.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Ar galima atsisakyti išorinės veiklos, kuria siekiama paviršutiniškos laimės, jei nesugebama patirti laimės vidujai? Išsivadavęs žmogus patiria tikrą laimę, todėl jis gali bet kur tykiai laikytis ir gyventi pilnavertį vidinį gyvenimą. Išsilaisvinęs žmogus nebetrokšta paviršutiniškos materialios laimės. Toks būvis vadinamas brahma-bhūta, ir jį pasiekus galima būti tikram, kad grįši namo, atgal pas Dievą.

À moins de savoir goûter le bonheur intérieur, comment peut-on abandonner toute recherche des plaisirs superficiels extérieurs ? L’être libéré connaît, par expérience, le vrai bonheur. Aussi peut-il s’asseoir en silence n’importe où et jouir intérieurement des activités de la vie. Il ne recherche plus les joies matérielles extérieures. On appelle cet état le brahma-bhūta. Quiconque l’atteint est assuré de retourner à Dieu, en sa demeure éternelle.