Skip to main content

TEXT 23

TEXT 23

Tekstas

Verš

śaknotīhaiva yaḥ soḍhuṁ
prāk śarīra-vimokṣaṇāt
kāma-krodhodbhavaṁ vegaṁ
sa yuktaḥ sa sukhī naraḥ
śaknotīhaiva yaḥ soḍhuṁ
prāk śarīra-vimokṣaṇāt
kāma-krodhodbhavaṁ vegaṁ
sa yuktaḥ sa sukhī naraḥ

Synonyms

Synonyma

śaknoti — sugeba; iha eva — šiame kūne; yaḥ — tas, kuris; soḍhum — iškęsti; prāk — prieš; śarīra — kūną; vimokṣaṇāt — palikdamas; kāma — troškimus; krodha — ir pyktį; udbhavam — kilusius iš; vegam — paskatų; saḥ — jis; yuktaḥ — transe; saḥ — jis; sukhī — laimingas; naraḥ — žmogus.

śaknoti — je schopen; iha eva — v nynějším těle; yaḥ — ten, kdo; soḍhum — snášet; prāk — předtím, než; śarīra — tělo; vimokṣaṇāt — zříkající se; kāma — touha; krodha — a hněv; udbhavam — vzniklý z; vegam — popud; saḥ — on; yuktaḥ — v tranzu; saḥ — on; sukhī — šťastný; naraḥ — člověk.

Translation

Překlad

Jeigu dar būdamas šiame kūne žmogus sugeba iškęsti materialių juslių poreikius ir pažaboti savo troškimų bei pykčio jėgą, jis gyvena teisingai ir jau šiame pasaulyje yra laimingas.

Je-li člověk schopen před opuštěním svého nynějšího těla snášet popudy hmotných smyslů a ovládat sílu touhy a hněvu, je v dobrém postavení a je v tomto světě šťastný.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Norint daryti nuolatinę pažangą savęs pažinimo kelyje, reikia stengtis kontroliuoti materialių juslių poreikius, t.y. poreikį kalbėti, pykti, taip pat proto, skrandžio, lytinių organų ir liežuvio poreikius. Tas, kuris sugeba kontroliuoti visų juslių poreikius vadinamas gosvāmiu, arba svāmiu. Gosvāmiai gyvena griežtai apribotą gyvenimą ir pilnai kontroliuoja juslių poreikius. Nepatenkinti materialūs troškimai sukursto pyktį, ir tuomet pykčiu užsiplieskia protas, akys ir krūtinė. Todėl reikia mokytis susitvardyti dar prieš paliekant šį materialųjį kūną. Tas, kuris sugeba susitvardyti, jau pažino save, todėl yra laimingas. Transcendentalisto pareiga – visomis jėgomis stengtis suvaldyti troškimus bei pyktį.

Chce-li někdo dosahovat stálého pokroku na cestě seberealizace, musí se snažit odolávat náporu řeči, hněvu, mysli, žaludku, genitálií a jazyka. Ten, kdo je schopen nápor všech těchto hmotných smyslů a mysli ovládat, je nazýván gosvāmī nebo svāmī. Tito gosvāmī žijí životem přísného sebeovládání a vůči náporu smyslů jsou zcela neteční. Z neuspokojených hmotných tužeb pochází hněv, a tím je podrážděna mysl, oči a hruď. Proto než opustí živá bytost toto hmotné tělo, musí se učit své touhy ovládat. Každý, kdo to dokáže, zná sám sebe, a tak je v tomto stavu seberealizace šťastný. Usilovně se snažit ovládnout touhu a hněv je pro transcendentalistu povinností.