Skip to main content

TEXT 21

TEXT 21

Tekstas

Texte

bāhya-sparśeṣv asaktātmā
vindaty ātmani yat sukham
sa brahma-yoga-yuktātmā
sukham akṣayam aśnute
bāhya-sparśeṣv asaktātmā
vindaty ātmani yat sukham
sa brahma-yoga-yuktātmā
sukham akṣayam aśnute

Synonyms

Synonyms

bāhya-sparśeṣu — prie išoriškų juslinių malonumų; asakta-ātmā — kas nėra prisirišęs; vindati — patiria; ātmani — savyje; yat — kurią; sukham — laimę; saḥ — jis; brahma-yoga — susikaupimu į Brahmaną; yukta-ātmā — savąjį „aš“ susiejęs su; sukham — laime; akṣayam — beribe; aśnute — džiaugiasi.

bāhya-sparśeṣu: au plaisir extérieur des sens; asakta-ātmā: celui qui n’est pas attaché; vindati: jouit; ātmani: dans le soi; yat: ce qui; sukham: du bonheur; saḥ: il; brahma-yoga: par la concentration sur le Brahman; yukta-ātmā: en union avec le soi; sukham: une félicité; akṣayam: incommensurable; aśnute: jouit de.

Translation

Translation

Išvaduoto žmogaus nevilioja materialūs jusliniai malonumai. Jis visada yra apimtas transo, semdamasis džiaugsmo vidujai. Taip save pažinusi asmenybė patiria beribę laimę, nes ji susitelkusi į Aukščiausiąjį.

L’être libéré n’est pas soumis à l’attrait des plaisirs matériels car il trouve la béatitude en lui-même dans l’extase méditative. En se concentrant ainsi sur le Suprême, il goûte une félicité incommensurable.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Śri Yāmunācārya, didis Kṛṣṇos sąmonės bhaktas sakė:

Śrī Yamunācārya, un grand dévot du Seigneur, disait:

yad-avadhi mama cetaḥ kṛṣṇa-pādāravinde
nava-nava-rasa-dhāmany udyataṁ rantum āsīt
tad-avadhi bata nārī-saṅgame smaryamāne
bhavati mukha-vikāraḥ suṣṭhu niṣṭhīvanaṁ ca
yad-avadhi mama cetaḥ kṛṣṇa-pādāravinde
nava-nava-rasa-dhāmany udyataṁ rantum āsīt
tad-avadhi bata nārī-saṅgame smaryamāne
bhavati mukha-vikāraḥ suṣṭhu niṣṭhīvanaṁ ca

„Nuo tada, kai pradėjau su transcendentine meile tarnauti Kṛṣṇai, atrasdamas Jame neišsenkamą palaimą, vos tik pagalvoju apie lytinius malonumus – pasibjaurėjimas iškreipia mano lūpas ir aš nusispjaunu.“ Praktikuojantis brahmą-yogą, arba Kṛṣṇos sąmonę, taip pasineria į meilės tarnystę Viešpačiui, kad visiškai praranda potraukį materialiems jusliniams malonumams. Materialiu požiūriu, didžiausias malonumas – lytinis. Jo kerams šiame pasaulyje niekas negali atsispirti – be minties apie seksą materialistas iš viso negali dirbti. Tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, apsieidamas be lytinių malonumų ir jų vengdamas, dirba su dar didesniu įkvėpimu. Toks yra dvasinio pažinimo kriterijus. Dvasinis pažinimas ir lytiniai malonumai niekaip nesiderina. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus – tai išsivadavusi siela, todėl jo nebevilioja jokie jusliniai malonumai.

« Depuis que j’ai adopté le pur service d’amour de Kṛṣṇa, j’éprouve une joie toujours nouvelle, et chaque fois qu’une pensée charnelle entre dans mon esprit, je crache dessus et mes lèvres grimacent de dégoût. »

Une personne pratiquant le brahma-yoga, la conscience de Kṛṣṇa, s’absorbe tellement dans le service d’amour du Seigneur que bien vite elle n’éprouve plus d’attrait pour les plaisirs de ce monde – dont le plus grand est le plaisir sexuel. Le désir de jouissance sexuelle dirige le monde, et nul matérialiste n’agit sans être motivé par lui. Cependant, le dévot, qui s’abstient de tout plaisir charnel, agit avec plus d’ardeur encore que le matérialiste. Tel est le critère de la réalisation spirituelle, qui exclut les plaisirs de la chair. Parce qu’il est une âme libérée, le dévot n’éprouve aucun attrait pour les plaisirs des sens, quels qu’ils soient.