Skip to main content

TEXT 14

VERŠ 14

Tekstas

Verš

na kartṛtvaṁ na karmāṇi
lokasya sṛjati prabhuḥ
na karma-phala-saṁyogaṁ
svabhāvas tu pravartate
na kartṛtvaṁ na karmāṇi
lokasya sṛjati prabhuḥ
na karma-phala-saṁyogaṁ
svabhāvas tu pravartate

Synonyms

Synonyma

na — niekada; kartṛtvam — nuosavybę; na — nei; karmāṇi — veiklą; lokasya — žmonių; sṛjati — sukuria; prabhuḥ — kūno miesto valdovas; na — nei; karma- phala — su veiklos rezultatais; saṁyogam — sąryšį; svabhāvaḥ — materialios gamtos guṇos; tu — bet; pravartate — veikia.

na — nikdy; kartṛtvam — vlastníctvo; na — ani; karmāṇi — činy; lokasya — ľudia; sṛjati — tvorí; prabhuḥ — pán tela (prirovnaného k mestu); na — ani; karma-phala — následky činov; saṁyogam — spojenie; svabhāvaḥ — tri kvality hmotnej prírody; tu — ale; pravartate — koná.

Translation

Překlad

Įkūnyta dvasia – miesto, kuris vadinasi kūnas, valdovė – nei pati veikia, nei skatina veikti žmones, nei sukuria veiklos vaisius. Visą tai atlieka materialios gamtos guṇos.

Vtelená duša ovládajúca telo nevytvára činy ani ich plody a ani k činom nikoho nepobáda. To všetko spôsobujú tri kvality hmotnej prírody.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Septintame skyriuje bus aiškinama, kad gyvoji esybė – tai viena Aukščiausiojo Viešpaties energijų, ir ji skiriasi nuo materijos, kuri irgi yra Viešpaties energija, tik žemesnė. Aukštesnioji energija (gyvoji esybė) dar neatmenamais laikais tam tikru būdu susijo su materialia gamta. Jos įgytas laikinas kūnas, materiali gyvenamoji vieta – tai įvairiausios veiklos bei jos pasekmių priežastis. Gyvendamas tokioje aplinkoje, kuri jį sąlygoja, žmogus iš neišmanymo tapatina save su kūnu ir kenčia dėl kūno veiklos rezultatų. Kūno kančių ir nelaimių priežastis yra neišmanymas, kuris kaupėsi nuo neatmenamų laikų. Kai gyvoji esybė tampa nesusijusi su kūno veikla, ji išsivaduoja ir iš tos veiklos pasekmių. Kol gyvoji esybė gyvena mieste, vadinamame kūne, ji atrodo esanti jo valdovė, tačiau iš tikrųjų nėra nei kūno savininkė, nei jo veiksmų bei tų veiksmų atoveikio lėmėja. Gyvoji esybė tiesiog kovoja už būvį materijos vandenyno viduryje. Vandenyno bangos blaško ją tai šen, tai ten, o ji negali joms atsispirti. Geriausia išeitis gyvajai esybei – išsigauti iš vandenyno transcendentinės Kṛṣṇos sąmonės pagalba. Tiktai Kṛṣṇos sąmonė išgelbės ją nuo visos šios sumaišties.

Živá bytosť má rovnakú povahu ako Boh, ale odlišuje sa od hmoty, Pánovej nižšej energie, čo bude vysvetlené v siedmej kapitole. Živá bytosť, ktorá je vyššej povahy, je z istej príčiny už odnepamäti v styku s hmotnou prírodou. Dočasné telo alebo hmotný príbytok, ktorý dostala, je výsledkom jej rôznych činov a ich následkov. Živá bytosť trpí následkami činností tela, pretože sa kvôli svojej nevedomosti s telom stotožňuje; v takej podmienenej atmosfére žije už odnepamäti. Len čo sa však povznesie nad činnosti tela, oslobodí sa od ich následkov. Kým sa nachádza v telesnej schránke, ktorá je prirovnávaná k mestu, zdá sa, že je jej pánom, ale v skutočnosti nie je ani jej majiteľom, ani neovláda jej činy a ich následky. Živá bytosť sa nachádza uprostred hmotného oceánu a zápasí o svoju existenciu. Vlny ňou pohadzujú a ona ich nie je schopná ovládnuť. Najlepším riešením, ako sa dostať z tohto rozbúreného mora, je transcendentálne vedomie Kṛṣṇu. Ono jediné nás ochráni pred celým tým zmätkom.