TEXT 13

Tekstas

Tekst

sarva-karmāṇi manasā
sannyasyāste sukhaṁ vaśī
nava-dvāre pure dehī
naiva kurvan na kārayan

Synonyms

sarva — visų; karmāṇi — veiksmų; manasā — protu; sannyasya — atsisakydamas; āste — išlieka; sukham — laimėje; vaśī — kas susitvardęs; nava-dvāre — devynerių vartų; pure — mieste; dehī — įkūnyta siela; na — niekad; eva — tikrai; kurvan — veikia ką nors; na — ne; kārayan — verčia veikti.

sarva — alle; karmāṇi — aktiviteter; manasā — ved hjælp af sindet; sannyasya — efter at have opgivet; āste — bor; sukham — lykkeligt; vaśī — den, som behersker sig; nava-dvāre — på stedet, hvor der er ni porte; pure — i byen; dehī — den legemliggjorte sjæl; na — aldrig; eva — afgjort; kurvan — idet han gør noget; na — (heller) ikke; kārayan — idet han forårsager handling.

Translation

Kai įkūnyta gyvoji būtybė suvaldo savąją prigimtį ir mintimis atsižada veiklos, ji laiminga gyvena devynerių vartų mieste [materialiame kūne] ir nei pati veikia, nei priverčia veikti kitus.

Når det legemliggjorte levende væsen behersker sin natur og mentalt forsager alle handlinger, bor han lykkeligt i byen med de ni porte [den materielle krop] og hverken handler eller forårsager handling.

Purport

KOMENTARAS: Įkūnyta siela gyvena devynerių vartų mieste. Kūno – arba vaizdžiai tariant, miesto – veiklą reguliuoja jį įtakojančios tam tikros gamtos guṇos. Nors siela ir priklauso nuo tų sąlygų, kurias jai primeta kūnas, panorėjusi ji gali pakilti virš jų. Ji tapatina save su materialiu kūnu ir kenčia vien tik todėl, kad pamiršo savo aukštesniąją prigimtį. Kṛṣṇos sąmonės dėka ji vėl gali užimti savo tikrąją padėtį, ir taip ištrūkti iš kūno kalėjimo. Todėl žmogus, kuris įsijungia į Kṛṣṇos sąmonę, atsiduria nuošaly kūno veiklos. Susivaldęs, su pakitusia pasaulėžiūra, jis laimingas gyvena devynerių vartų mieste. Štai kaip aprašomi devyneri vartai:

FORKLARING: Den legemliggjorte sjæl bor i byen med de ni porte. Kroppens (eller den metaforiske kropslige bys) handlinger bliver automatisk styret af dens pågældende naturkvaliteter. Selv om sjælen har underkastet sig kroppens præmisser, kan han være hævet over disse betingelser, hvis han vil. Kun fordi sjælen har glemt sin højere natur, identificerer han sig med sin materielle krop og lider som følge deraf. Gennem Kṛṣṇa-bevidsthed kan han genvinde sin virkelige position og således undslippe sin legemliggørelse. Når man engagerer sig i Kṛṣṇa- bevidsthed, bliver man derfor omgående helt hævet over kropslige aktiviteter. I et sådant reguleret liv, hvor ens måde at tænke på er en anden, bor man lykkeligt i byen med de ni porte. De ni porte omtales som følger (Śvetāśvatara Upaniṣad 3.18):

nava-dvāre pure dehī
haṁso lelāyate bahiḥ
vaśī sarvasya lokasya
sthāvarasya carasya ca

„Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris gyvena gyvosios esybės kūne, yra visų visatos gyvųjų esybių valdovas. Kūnas turi devynerius vartus [dvi akis, dvi šnerves, dvi ausis, burną, išeinamąją angą bei lytinius organus]. Sąlygoto būvio gyvoji esybė laiko save kūnu, tačiau supratusi savo tapatumą su vidujai glūdinčiu Viešpačiu ji dar šiame kūne tampa tokia pat laisva, kaip ir Viešpats.“ („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 3.18)

“Alle universets levende væsener bliver styret af Guddommens Højeste Personlighed, der bor inde i det levende væsens krop. Kroppen består af ni porte [to øjne, to næsebor, to ører, en mund, anus og kønsorganerne]. I sin betingede tilstand identificerer det levende væsen sig med kroppen, men når han identificerer sig med Herren inde i kroppen, bliver han lige så fri som Herren, selv mens han er i sin krop.”

Taigi Krsną įsisąmoninusiam žmogui nedaro įtakos nei išorinės, nei vidinės materialaus kūno funkcijos.

En Kṛṣṇa-bevidst person er således frigjort fra den materielle krops ydre såvel som indre aktiviteter.