Skip to main content

KETVIRTAS SKYRIUS

제4장

Transcendentinis žinojimas

초월적 지식

TEXT 1:
Dievo Asmuo, Viešpats Śrī Kṛṣṇa, tarė: Aš išdėsčiau šį amžiną yogos mokslą Saulės dievui Vivasvānui, Vivasvānas – žmonijos tėvui Manu, o Manu savo ruožtu persakė jį Ikṣvāku.
제1절:
최고인격신, 주 스리 끄리쉬나께서 말씀하셨습니다: 내가 이 소멸하지 않는 요가의 과학에 관해 태양신 비바스반에게 가르쳤고, 비바스반은 인류의 선조인 마누에게, 마누는 익쉬바꾸에게 가르쳤느니라.
TEXT 2:
Šis aukščiausias mokslas buvo perduodamas mokinių seka ir taip jį patirdavo šventieji karaliai. Tačiau ilgainiui seka nutrūko, todėl pirminė mokslo esmė dabar, atrodo, bus prarasta.
제2절:
따라서 이 최상의 과학은 사제전수의 계통을 통해 이어졌고, 거룩한 왕들은 그러한 방법으로 이해하였다. 그러나 시간이 지남에 따라 그 계승이 끊어져 있는 그대로의 과학이 사라진 것처럼 되었느니라.
TEXT 3:
Šiandien Aš skelbiu tau šį senovinį mokslą apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju, nes tu – Mano bhaktas ir draugas, todėl pajėgsi perprasti transcendentinę šio mokslo paslaptį.
제3절:
오늘 너에게 절대자와의 관계에 관한 이 고대의 과학을 말하는 이유는 네가 나의 친구이자 헌애자이기에 이 과학의 초월적 신비를 이해할 수 있기 때문이니라.
TEXT 4:
Arjuna tarė: Saulės dievas Vivasvānas gimė anksčiau už Tave. Kaip suprasti, jog Tu kitados jam išdėstei šį mokslą?
제4절:
아르주나가 말했습니다: 태양신 비바스반은 생일로 볼 때 당신보다 훨씬 앞섭니다. 태초에 당신이 이 과학을 그에게 가르쳤다는 것을 어떻게 알 수 있습니까?
TEXT 5:
Dievo Asmuo tarė: Daugybę gyvenimų mes pragyvenome – tiek Aš, tiek tu. Aš atmenu juos visus, o tu jų atminti negali, o priešų baudėjau!
제5절:
최고인격신께서 말씀하셨습니다: 너와 나는 둘 다 많고 많은 생을 거쳤다. 나는 그것을 모두 기억하지만, 오 적을 무찌르는 자여! 너는 그렇지 않다.
TEXT 6:
Nors Aš negimstu ir Mano transcendentinis kūnas niekada neyra, nors esu visų gyvųjų esybių Viešpats, vis dėlto kiekvieną epochą Aš nužengiu Savo pirmapradžiu transcendentiniu pavidalu.
제6절:
나는 태어나지 않고, 내 초월적 몸은 절대 소멸하지 않으며 내가 모든 감각을 가진 존재의 주인이지만 나는 여전히 시대마다 내 본래의 초월적인 형상으로 강림하느니라.
TEXT 7:
Kai tik religija kur nors ima nykti ir įsivyrauja bedievybė, Aš nužengiu Pats, o Bharatos aini.
제7절:
언제 어디에서든 종교 실천이 쇠퇴하고, 오 바라따의 후손이여, 무종교가 만연하게 되면 바로 그때 내가 직접 강림하느니라.
TEXT 8:
Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats.
제8절:
종교의 원칙을 재확립함은 물론 신앙심 깊은 자들을 구원하고 사악한 자들을 섬멸하고자 내가 친히 시대마다 현현하느니라.
TEXT 9:
Kas suvokia transcendentinę Mano atėjimo ir žygių esmę, tas palikęs kūną daugiau negimsta materialiame pasaulyje, bet eina į amžinąją Mano buveinę, o Arjuna.
제9절:
나의 현현과 활약들이 초월적이라는 것을 깨달은 자는 육신을 떠날 때 다시는 이 물질계에 태어나지 않고, 영원한 내 보금자리에 이르게 되느니라, 오 아르주나여.
TEXT 10:
Įveikę potraukius, baimę bei pyktį, visiškai panirę į Mane ir Manyje atradę prieglobstį, daugelis praeityje gyvenusių žmonių apsivalė pažinę Mane ir užsidegė transcendentine meile Man.
제10절:
집착과 두려움, 그리고 분노에서 벗어나 나에게 전념하며, 나에게 은신함으로써 과거 많고 많은 사람이 나에 관한 지식으로 정화되었다. 따라서 그들 모두 나를 향한 초월적 사랑을 얻었느니라.
TEXT 11:
Kaip žmogus man atsiduoda, taip Aš jam ir atlyginu. Kiekvienas visais atžvilgiais seka Mano keliu, o Pṛthos sūnau.
제11절:
내게 항복하는 정도에 따라 나는 그에 상응하여 보답하느니라. 모든 면에서 모든 사람이 나의 길을 따르고 있다, 오 쁘리타의 아들이여.
TEXT 12:
Žmonės šiame pasaulyje trokšta pasisekimo karminėje veikloje, todėl jie ir garbina pusdievius. Žinoma, jie greitai sulaukia tokios veiklos rezultatų.
제12절:
이 세상 사람들은 결과 지향적 행위에서 성공을 원하므로 데바들을 숭배한다. 그렇게 함으로써 물론 그들은 이 세상의 결실을 낳는 일에서 빠른 결과를 얻느니라.
TEXT 13:
Pagal tris materialios gamtos guṇas ir su jomis susijusį darbą Aš sukūriau keturis žmonių visuomenės luomus. Nors Aš esu šios sistemos kūrėjas, žinok, jog būdamas nekintantis, Aš nieko neveikiu.
제13절:
세 가지 양태의 물질적 본성과 그에 따른 일에 따라 나는 인간 사회를 네 가지 계층으로 나누어 창조했느니라. 비록 이 체계를 만들었지만, 나는 아무것도 하지 않으며 변하지도 않는다는 것을 너는 알아야 한다.
TEXT 14:
Nėra tokios veiklos, kuri darytų Man įtaką, nesiekiu Aš ir veiklos vaisių. Suvokiantis šią tiesą apie Mane neįklimpsta į savo karminės veiklos pasekmes.
제14절:
어떠한 것도 내게 영향을 미치지 못하며 내가 행위의 결과를 바라는 것도 아니다. 나에 관한 이 진리를 이해하는 자는 일의 결과가 낳는 반작용에 얽히지 않느니라.
TEXT 15:
Šitaip suvokdamos transcendentinę Mano prigimtį, senovėje veikė visos išvaduotos sielos. Todėl tu irgi privalai vykdyti savo pareigą, sekdamas jų pėdomis.
제15절:
아주 먼 옛날 모든 해방된 영혼들은 내 초월적 본성에 관한 이 이해를 바탕으로 행동하였느니라. 그러므로 너 역시 그들의 발자취를 따라 네 의무를 다하여라.
TEXT 16:
Net ir išmintingasis susipainioja, bandydamas apibrėžti, kas yra veiksmas, o kas – neveikimas. Dabar Aš paaiškinsiu, kas yra veiksmas. Tai žinodamas tu išsivaduosi nuo visų nelaimių.
제16절:
지성 있는 자들조차 무엇이 행위이며, 무엇이 무위(無爲)인지 혼란스러워한다. 이제 네게 무엇이 행위인지를 설명할 터이니, 이를 알면 모든 불행에서 벗어나게 될 것이다.
TEXT 17:
Veiklos vingrybes perprasti labai sunku. Todėl būtina teisingai suvokti, kas yra veiksmas, koks veiksmas draudžiamas, ir kas yra neveikimas.
제17절:
행위의 미묘함을 이해하기란 몹시 어렵다. 그러므로 행위가 무엇인지, 금지된 행위가 무엇인지, 그리고 무위가 무엇인지 올바로 알아야 하느니라.
TEXT 18:
Kas neveikimą mato veikloje, o veiklą – neveikime, tas išminčius tarp žmonių. Jo padėtis transcendentinė, nors jis ir atlieka pačią įvairiausią veiklą.
제18절:
행위 속에서 무위를 보고, 무위 속에서 행위를 보는 자는 사람들 안에서 지성 있는 자이고, 그가 어떠한 행위를 하더라도 초월적 위치에 있는 것이다.
TEXT 19:
Tasai vadinamas tobulai žinančiu, kurio pastangos nenukreiptos į juslinį pasitenkinimą. Išminčiai teigia, kad jo darbų pasekmes jau sudegino tobulo žinojimo ugnis.
제19절:
감각 만족을 향한 욕망 없이 모든 노력을 기울이는 자를 두고 완전한 지식을 갖춘 자라고 한다. 성자들이 말하기를, 그러한 자는 완벽한 지식의 불꽃으로 모든 일의 반작용을 완전히 태워 없애버린 행위자라고 하느니라.
TEXT 20:
Tas, kuris atsikratė bet kokio prisirišimo prie savo veiklos vaisių, visada patenkintas ir nepriklausomas, jis neatlieka karminės veiklos, nors ir yra pasinėręs į visokiausius darbus.
제20절:
자기가 한 일의 결과에 대한 모든 집착을 버리고, 늘 만족하며, 의존하지 않는 자는 어떠한 일을 하더라도 결실을 낳는 행위를 하는 것이 아니다.
TEXT 21:
Toksai išmintingas žmogus veikia visiškai suvaldęs protą bei intelektą, jis atsisako nuosavybės jausmo ir dirba tik tam, kad gautų kas būtiniausia pragyvenimui. Taip elgdamasis jis nepatiria atoveikio už nuodėmes.
제21절:
이것을 이해한 자는 마음과 지성을 완전히 통제하고, 자기 것에 대한 소유 의식을 버리며, 생활에 꼭 필요한 것만을 위해 행동하느니라. 그렇게 일함으로써 그는 죄업에 영향 받지 않는다.
TEXT 22:
Kas išvengia dualizmo ir pavydo, išlieka tvirtas tiek sėkmėje, tiek nelaimėje, ir pasitenkina tuo, kas savaime gaunama – tas niekuomet nesusipainioja, nors ir atlieka įvairius veiksmus.
제22절:
저절로 생긴 이득에 만족하고 이원성과 시기에서 벗어나며, 성공과 실패에 좌우됨 없이 꾸준히 노력하는 자는 행위를 하지만 그 결과에 절대 얽매이지 않느니라.
TEXT 23:
Veikla žmogaus, kuris yra neprisirišęs prie materialios gamtos guṇų ir pasiekė visišką transcendentinį žinojimą, įsilieja į transcendenciją.
제23절:
물질적 본성의 양태에 얽매이지 않고, 초월적 지식을 완전히 갖춘 자의 일은 초월성과 전적으로 일치하느니라.
TEXT 24:
Visiškai paniręs į Kṛṣṇos sąmonę žmogus būtinai eis į dvasinę karalystę, nes jis visiškai atsideda dvasinei veiklai, kurioje ir aukojimas yra absoliutus, ir tai, kas aukojama, yra tokios pat dvasinės prigimties.
제24절:
끄리쉬나 의식에 완전히 몰입한 사람은 영적 활동에 완전히 헌신했기에 반드시 영적 왕국에 이르게 되고, 그 완성의 경지는 절대적이며 그가 바친 것은 같은 영적 성질을 지녔느니라.
TEXT 25:
Vieni yogai nepriekaištingai garbina pusdievius, aukodami jiems įvairias aukas, o kiti atnašauja aukas Aukščiausiojo Brahmano ugnyje.
제25절:
어떤 요기(요가행자)들은 데바들에게 여러 제사를 지냄으로써 완벽하게 데바들을 숭배하고, 또 다른 자들은 절대 브라흐만의 불 안에 제사를 올리느니라.
TEXT 26:
Kai kas [tyri brahmacāriai] aukoja klausymosi procesą bei jusles proto suvaldymo ugnyje, o kiti [gyvenantys reglamentuotą šeimyninį gyvenimą] juslių ugnyje atnašauja juslių objektus.
제26절:
어떤 이들(순수한 브라흐마짜리들)은 듣기 과정과 다른 감각을 마음의 통제라는 불에 바치고, 다른 자들(절제하는 가정인들)은 감각의 대상을 감각의 불에 바친다.
TEXT 27:
Dar vieni, kurie nori suvokti save valdydami protą ir jusles, visų juslių veiklą ir gyvybės orą atnašauja kaip auką valdomo proto ugnyje.
제27절:
마음과 감각의 통제를 통해 자아 인식을 이루려고 하는 또 다른 자들은 모든 감각과 호흡 기능을 통제된 마음의 불에 제물로 바친다.
TEXT 28:
Davę griežtus įžadus, vieni prašviesėja aukodami savo turtus, kiti – atlikdami rūsčias askezes, aštuonialypės mistinės yogos praktika arba Vedų studijomis, kuriomis siekiama transcendentinio pažinimo.
제28절:
엄격한 맹세를 한 다음, 일부는 자기 재산을 희사함으로써 깨달음을 얻고, 다른 이는 혹독한 고행으로써, 또는 여덟 가지의 신비적인 요가를 수행함으로써, 또는 초월적 지식에 전진하고자 베다를 공부함으로써 깨달음을 얻느니라.
TEXT 29:
O dar kiti yra linkę siekti transo kvėpavimo sulaikymu. Iškvėpiamą orą aukodami įkvėpiamam, o įkvėpiamą – iškvėpiamam, jie sustabdo kvėpavimą ir šitaip galų gale pasiekia transą. Kai kurie riboja maistą ir kaip auką atnašauja iškvėpiamą orą jam pačiam.
제29절:
삼매경에 들고자 호흡 조절 과정에 끌리는 자들은 날숨을 들숨 속에, 들숨을 날숨 속에 넣는 연습을 하고, 결국 삼매경에 들게 되면 모든 호흡을 멈춘다. 또 어떤 사람들은 음식 섭취를 줄임으로써 날숨 그 자체를 제사로 바치느니라.
TEXT 30:
Visi šie aukotojai, suvokiantys aukos prasmę, apsivalo nuo atoveikio už nuodėmes ir, paragavę aukos vaisių nektaro, pakyla į aukščiausią amžiną aplinką.
제30절:
희생의 의미를 아는 이 모든 수행자는 죄업을 씻고, 감로수 같은 희생의 결과를 맛봄으로써 최상의 영원한 대기를 향해 나아간다.
TEXT 31:
O geriausias iš Kuru, neįmanoma šioje planetoje ir šiame gyvenime patirti laimės, jei neatnašaujamos aukos, o ką ir kalbėti apie kitą gyvenimą.
제31절:
오 꾸루 왕조의 최고여, 희생 없이 이 세상 혹은 이 인생에서 절대 행복하게 살 수 없느니라. 그렇다면 다음 생은 말해 무엇하겠는가.
TEXT 32:
Visoms išvardintoms aukoms pritaria Vedos, ir kiekvieną jų sukuria tam tikra veikla. Tai suprasdamas, tu išsivaduosi.
제32절:
서로 다르지만 이 모든 희생은 베다가 인정하는 것이며, 모두 서로 다른 일에서 생겨난 것이다. 이를 알면 해방될 것이니라.
TEXT 33:
O priešų baudėjau, atnašauti auką su išmanymu geriau, nei tiesiog aukoti materialią nuosavybę. Juk galų gale, o Pṛthos sūnau, visas veiksmo aukas vainikuoja transcendentinis žinojimas.
제33절:
오 적을 벌하는 자여, 지식으로 하는 희생은 단지 부를 희사하는 것보다 낫다. 결국, 오 쁘리타의 아들이여, 모든 종류의 희생은 초월적 지식에서 궁극에 이르느니라.
TEXT 34:
Pasistenk sužinoti tiesą iš dvasinio mokytojo. Nuolankiai jo teiraukis ir jam tarnauk. Save suvokusios sielos gali suteikti tau žinių, nes jos regi tiesą.
제34절:
영적 스승에게 다가가 진리를 배우려고 노력하라. 그에게 겸손하게 묻고 봉사하여라. 자아를 깨달은 영혼은 진리를 이미 보았기에 네게 그 지식을 나누어 줄 수 있느니라.
TEXT 35:
Gavęs tikrųjų žinių iš save pažinusios sielos, tu jau niekad nepulsi į iliuziją, nes šis žinojimas leis tau pamatyti, kad visos gyvosios būtybės – ne kas kita, kaip Aukščiausiojo dalis, kitaip sakant, jos priklauso Man.
제35절:
자아를 깨달은 영혼에게서 진정한 지식을 얻으면 이 지식으로 모든 생명체는 절대자의 일부라는 사실, 즉 그들은 내 것임을 알 수 있기에 다시는 환영에 빠지지 않을 것이다.
TEXT 36:
Net jeigu tu ir esi pats didžiausias iš visų nusidėjėlių – įlipęs į transcendentinio pažinimo laivą perplauksi negandų vandenyną.
제36절:
네가 모든 죄인 중 가장 무거운 죄를 저질렀다 하더라도, 초월적 지식의 배에 오르게 되면, 고통의 바다를 건널 수 있을 것이다.
TEXT 37:
Kaip ugnies liežuviai malkas paverčia pelenais, taip, o Arjuna, žinojimo ugnis pelenais paverčia visus materialios veiklos atoveikius.
제37절:
훨훨 타오르는 불이 땔나무를 재로 만들듯, 오 아르주나여, 지식의 불은 물질적 행위의 모든 과보를 태워 재로 만든다.
TEXT 38:
Nieko nėra šiame pasaulyje, kas būtų kilniau ir tyriau už transcendentinį žinojimą. Transcendentinis žinojimas – tai brandus viso misticizmo vaisius. O pasiekusiam pasiaukojimo tarnystės tobulumą šis žinojimas ilgainiui atsiskleis vidujai.
제38절:
이 세상에서 초월적 지식만큼 숭고하고 순수한 것은 없느니라. 이 지식은 모든 신비로움의 숙성한 열매이다. 봉헌의 실천을 완성한 자는 때가 되면 자기 안에서 이 지식을 즐기게 되느니라.
TEXT 39:
Tikintysis, kuris yra visiškai pasišventęs transcendentiniam pažinimui ir suvaldo savo jusles, yra vertas įgyti tokį žinojimą ir, jį pasiekęs, netrukus patiria aukščiausią dvasinę ramybę.
제39절:
초월적 지식에 헌신하며 자기 감각을 억제하는 충실한 자는 그런 지식을 얻을 자격이 있으며, 그것을 얻은 후에는 즉시 최상의 영적 평온함에 이르느니라.
TEXT 40:
Tačiau tamsūs ir netikintys žmonės, abejojantys apreikštais šventraščiais, neįgauna Dievo sąmonės – jie patiria nuopuolį. Abejojanti siela neatras laimės nei šiame, nei kitame pasaulyje.
제40절:
그러나 밝혀진 경전을 의심하는 무지하고 믿음 없는 자들은 신의식에 이르지 못하느니라. 그들은 타락한다. 의심하는 영혼에게는 이 세상에도, 다음 세상에도 행복이란 없다.
TEXT 41:
Tas, kuris atlieka pasiaukojimo tarnystę, atsisakydamas savo veiklos vaisių, ir kurio abejones sunaikino transcendentinis žinojimas – iš tiesų suvokia savąjį „aš“. Veiklos pasekmės Jo nebepančioja, o turtų užkariautojau.
제41절:
자기 행위의 결과에 집착하지 않고 봉헌에 종사하며, 초월적 지식으로 모든 의심을 없앤 자는 실제로 자아를 깨달은 자이다. 따라서 그는 행위의 과보에 구속되지 않느니라, 오 부(富)의 정복자여.
TEXT 42:
Todėl žinojimo ginklu nukauki abejones, kurias neišmanymas pagimdė tavo širdyje. Apsiginklavęs yoga, o Bhārata, pakilki ir kovoki.
제42절:
그러므로 무지로 인해 네 마음에 생겨난 모든 의심을 지식의 무기로 베어버려라. 요가로 무장해 오 바라따, 일어나서 싸워라.