Skip to main content

TEXT 8

VERŠ 8

Tekstas

Verš

paritrāṇāya sādhūnāṁ
vināśāya ca duṣkṛtām
dharma-saṁsthāpanārthāya
sambhavāmi yuge yuge
paritrāṇāya sādhūnāṁ
vināśāya ca duṣkṛtām
dharma-saṁsthāpanārthāya
sambhavāmi yuge yuge

Synonyms

Synonyma

paritrāṇāya — išvaduoti; sādhūnām — bhaktus; vināśāya — sunaikinti; ca — ir; duṣkṛtām — piktadarius; dharma — religijos principus; saṁsthāpana- arthāya — atkurti; sambhavāmi — Aš apsireiškiu; yuge — epocha; yuge — po epochos.

paritrāṇāya — pre oslobodenie; sādhūnām — oddaných; vināśāya — pre odstránenie; ca — tiež; duṣkṛtām — ničomníkov; dharma — náboženské zásady; saṁsthāpana-arthāya — znovu upevniť; sambhavāmi — prichádzam; yuge — vek; yuge — za vekom.

Translation

Překlad

Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats.

Aby som oslobodil zbožných a zničil ničomníkov a aby som znovu upevnil náboženské zásady, zjavujem sa vek po veku.

Purport

Význam

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ teigimu, sādhu (šventas žmogus) yra tas, kuris turi Kṛṣṇos sąmonę. Žmogus gali atrodyti bedievis, bet jeigu jis turi Kṛṣṇos sąmonės savybes, jį reikia laikyti sādhu. Žodis duṣkṛtām taikomas tiems, kuriems Kṛṣṇos sąmonė nė kiek nerūpi. Tokie piktadariai, ar duṣkṛtām vadinami kvailiais, žemiausiais iš žmonių, net jei žemiška prasme jie ir išsilavinę, o žmonės, neturintys jokio išsilavinimo ir išsiauklėjimo, bet visa savo esybe įsitraukę į Kṛṣṇos sąmonės veiklą – laikomi sādhu. O dėl ateistų, tai Aukščiausiasis Viešpats nebūtinai turi ateiti Pats, kad sunaikintų juos, kaip sunaikino demonus Rāvaṇą ir Kaṁsą. Viešpats turi daugybę pagalbininkų, kurie gali patys susidoroti su demonais. Jis nužengia, kad atneštų ramybę Savo besąlygiškai pasiaukojusiems bhaktams, kuriuos demonai nuolat persekioja. Demonas nepalieka ramybėje bhakto, net jeigu tas yra jo giminaitis. Prahlāda Mahārāja buvo Hiraṇyakaśipu sūnus, tačiau tėvas jį persekiojo. Kṛṣṇos motina Devakī buvo Kaṁsos sesuo, bet ir ji su vyru Vasudeva kentėjo persekiojami Kaṁsos dėl to, kad jiems turėjo gimti Kṛṣṇa. Taigi Viešpats Kṛṣṇa atėjo veikiau norėdamas išgelbėti Devakī, negu susidoroti su Kaṁsa, nors atliko abu darbus. Todėl posme ir sakoma, kad Viešpats pasirodo įvairiomis inkarnacijomis, kad išgelbėtų bhaktus ir sunaikintų nenaudėlius demonus.

Bhagavad-gītā definuje sādhua, svätca, ako človeka vedomého si Kṛṣṇu. Niekto môže vyzerať ako neznaboh, ale ak má všetky vlastnosti človeka vedomého si Kṛṣṇu, mali by sme pochopiť, že je sādhu. Naopak, duṣkṛtā je ten, kto o vedomie Kṛṣṇu nejaví záujem. Takíto naničhodníci, duṣkṛtovia, sú opísaní ako najhlúpejšie a najnižšie bytosti ľudského pokolenia, a to aj keby získali hoci najvyššie svetské vzdelanie. Na druhej strane ten, kto dokonale a s láskou a oddanosťou slúži Kṛṣṇovi, je sādhu, aj keď nie je vzdelaný alebo kultúrne vyspelý.

Pokiaľ ide o ateistov, nie je potrebné, aby ich prišiel zahubiť Najvyšší Pán osobne, ako to urobil s démonmi Rāvaṇom a Kaṁsom. Má veľa dokonalých prostriedkov, ktoré sú vhodné na zničenie démonov. Pán však prichádza hlavne kvôli tomu, aby upokojil Svojich čistých oddaných, ktorých démoni stále obťažujú. Démoni sú schopní oddaných obťažovať, aj keby patrili do ich vlastnej rodiny. Prahlād Mahārāja bol synom Hiraṇyakaśipua, ktorý ho veľmi prenasledoval. Rovnako Kṛṣṇových rodičov, Vasudevu a Devakī, prenasledoval Devakīin brat Kaṁsa, pretože sa im mal narodiť Kṛṣṇa. Śrī Kṛṣṇa sa zjavil skôr preto, aby oslobodil Devakī, než aby zabil Kaṁsu. Obidva činy však vykonal naraz. Preto sa v tomto verši hovorí, že Pán zostupuje v rôznych podobách ako avatār, aby oslobodil oddaných a vyhubil démonských ničomníkov.

Kṛṣṇadāsos Kavirājos „Caitanya-caritāmṛtos“ (Madhya 20.263–264) posmai glaustai apibūdina inkarnacijos požymius:

V Caitanya-caritāmṛte (Madhya 20.263-264) Kṛṣṇadāsa Kavirāja zhŕňa základné vlastnosti inkarnácií:

sṛṣṭi-hetu yei mūrti prapañce avatare
sei īśvara-mūrti ‘avatāra’ nāma dhare
sṛṣṭi-hetu yei mūrti prapañce avatare
sei īśvara-mūrti ‘avatāra’ nāma dhare
māyātīta paravyome sabāra avasthāna
viśve avatari’ dhare ‘avatāra’ nāma
māyātīta paravyome sabāra avasthāna
viśve avatari’ dhare ‘avatāra’ nāma

Avatāra, arba Dievo inkarnacija, nužengia iš Dievo karalystės į materialų pasaulį. Tas Dievo Asmens pavidalas, kuriuo Jis nužengia, vadinamas inkarnacija, arba avatāra. Visos inkarnacijos gyvena dvasiniame pasaulyje, Dievo karalystėje. Avatāros vardą jos gauna nužengusios į materialią kūriniją.“

„Boh zostupuje do tohto hmotného sveta v rôznych podobách, ktoré sa nazývajú avatāri alebo inkarnácie. Tieto Božie inkarnácie v skutočnosti sídlia v duchovnom svete, v Božom kráľovstve, ale keď zostúpia do hmotného sveta, aby tvorili, nazývajú sa avatāri.“

Yra įvairių rūšių avatāros, tai – puruṣavātaros, guṇāvatāros, lilāvatāros, śakty-āveśa avatāros, manvantara-avatāros ir yugāvatāros. Jos nužengia nustatytu laiku įvairiose visatos vietose. Tačiau Viešpats Kṛṣṇa yra pirmapradis Viešpats, visų avatārų pirmasis šaltinis. Viešpats Śrī Kṛṣṇa nužengia, kad numalšintų tyrų bhaktų troškimą išvysti Jo originalias transcendentines pramogas Vṛndāvanoje. Taigi svarbiausias Kṛṣṇos apsireiškimo šiame pasaulyje tikslas – patenkinti besąlygiškai pasiaukojusius Jam bhaktus.

Existuje veľa rôznych avatārov, napríklad puruṣāvatāra, guṇāvatāra, līlāvatāra, śakty-āveśa avatāra, manvantara-avatāra a yugāvatāra, ktorí v danej dobe zostupujú v ľubovoľnej časti vesmíru. Kṛṣṇa je však pôvodný Pán a zdroj všetkých avatārov. Do tohto hmotného sveta zostupuje, aby splnil nesmiernu túžbu Svojich oddaných, ktorí Ho veľmi chcú vidieť pri Jeho neobyčajných zábavách vo Vṛndāvane. Preto hlavným účelom Kṛṣṇovho príchodu ako avatāra je potešiť Svojich čistých oddaných.

Viešpats sako nužengiąs asmeniškai kiekvieną epochą. Taigi Jis ateina ir Kali amžiuje. „Śrīmad-Bhāgavatam“ teigiama, kad Viešpaties inkarnacija Kali-yugoje yra Viešpats Caitanya Mahāprabhu, kuris paskleidė Kṛṣṇos garbinimą, pradėjęs saṅkīrtanos judėjimą (kolektyvinį šventųjų vardų giedojimą), ir išplatino Kṛṣṇos sąmonę visoje Indijoje. Jis išpranašavo, kad saṅkīrtanos kultūra bus skelbiama visame pasaulyje, plis iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą. Apie Viešpatį Caitanyą, kaip apie Dievo Asmens Kṛṣṇos inkarnaciją, netiesiogiai kalbama slėpiningose apreikštų šventraščių dalyse: Upaniṣadose, „Mahābhāratoje“ ir Bhāgavatam. Viešpaties Kṛṣṇos bhaktus labai traukia Viešpaties Caitanyos saṅkīrtanos judėjimas. Ši Viešpaties avatāra nesusidoroja su nenaudėliais fiziškai, bet gelbsti juos Savo nepriežastine malone.

Kṛṣṇa hovorí, že prichádza v každom veku. To znamená, že prichádza aj vo veku Kali. V Śrīmad-Bhāgavatame sa uvádza, že vo veku Kali zostúpi ako Śrī Caitanya Mahāprabhu, aby šíril uctievanie Kṛṣṇu prostredníctvom saṅkīrtaṇového hnutia, teda spoločného spievania svätých Božích mien, a aby toto hnutie, o ktorom predpovedal, že sa rozšíri po celom svete, od mesta k mestu, od dediny k dedine, rozšíril po celej Indii. V Upaniṣadach, v Mahābhārate, v Śrīmad-Bhāgavatame a v iných vedskych písmach nie je Śrī Caitanya Mahāprabhu opísaný priamo ako Kṛṣṇova inkarnácia, ale ako skrytý avatāra. Kṛṣṇových oddaných veľmi priťahuje Caitanyovo saṇkīrtanové hnutie. Tento avatāra bezbožných nezabíja, ale ich Svojou bezpríčinnou milosťou vyslobodzuje.